Katalikų pasaulis pradėjo Gavėnią – susikaupimo ir atgailos laiką, kurio metu esame kviečiami labiau žvelgti į Jėzų, semtis iš jo jėgų, nuvalyti savo širdį ir ruoštis švęsti Kristaus prisikėlimą – Velykas. Šiemet jų laukimas dėl koronaviruso grėsmių bus kitoks nei įprasta. „Draugo“ pašnekovų dvasininkų raginimu – Gavėnios metu krikščionys kviečiami pasninkauti, atlikti daugiau gerų darbų.

 

Gavėnia – tai keturiasdešimties dienų laikas, skirtas pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų šventei. Popiežius Pranciškus ragina Gavėnią išgyventi su meile, rūpintis kenčiančiais, apleistais ir besibaiminančiais dėl Covid-19 pandemijos.

Kokios yra Gavėnios laikotarpio ypatybės? Šakių dekanato dekanas, kan. Donatas Jasulaitis sako, kad šis laikotarpis yra skirtas rimčiai, susikaupimui ir maldai. Vienas Kristaus kančios apmąstymo būdas – Graudūs verksmai, kurie giedami Gavėnios sekmadieniais bažnyčioje.

„Graudūs verksmai, greta Kryžiaus kelio, yra labai svarbios Gavėnios pamaldos, žadinančios apmąstymus apie Viešpaties kančios, o taip pat – skausmingos savosios, žmogaus būties, esmę“, – sako kan. D. Jasulaitis.

Bažnyčia Gavėnios laikotarpiu mus ragina pasninkauti. Kaip žinia, pasninko būdai gali būti įvairūs: atsisakymas kai kurių maisto produktų, tuščio laiko leidimo internete ar pramogaujant, taip pat susilaikymas nuo nereikalingų dalykų pirkimo ir t.t. Teiraujamės dekano, koks turėtų būti kiekvieno mūsų pasninkas.

„Paruošti mūsų tikėjimą Viešpaties ir žmogiškos kančios apmąstymui, rimčiai ir susikaupimui – reikalingas ir žmogaus kūno paruošimas. Pasninkas išgyvenamas kaip atsižadėjimo patirtis. Yra trys didieji pasninkai: Kūčios, Pelenų diena ir Didysis penktadienis, bei kiekvienas penktadienis. Gavėnioje pasninkas yra esmingesnis ir daug gilesnis. Kai žmogus savanoriškai atsisako mėsos ir jos gaminių, ypač penktadieniais, sąmoningai riboja maisto kiekį, susilaiko nuo skanesnio kąsnio. Taip kūnas labiau sutelkiamas į dvasinius dalykus ir ugdoma žmogaus valia, tramdomas kartais per didelis pataikavimas sau, savo kūnui“, – ragina dvasininkas pridurdamas, kad pandemijos metu sąmoningas ramybės, karantino laikymasis – savotiška pasninko forma, kažko atsižadėjimas, kai galime daugiau laiko skirti maldai, savišvietai.

Viešpaties kančios apmąstymas

Kryžiaus kelias yra labai svarbios Gavėnios pamaldos, žadinančios apmąstymus apie kančios esmę, o taip pat apie savo gyvenimą ir elgesį. Teiraujamės Lekėčių parapijos klebono Ričardo Kmito apie Kryžiaus kelio pamokas. Klebonas primena – tai kelias, kuriuo nukeliavo Kristus nuo suėmimo iki Golgotos, iki mirties. Dvasininkas pasakojo, kad Lekėčių bažnyčioje žmonės neina prie Kryžiaus kelio stočių dėl karantino apribojimų, tik giedamos maldos.

„Šiuo pandemijos metu turėtume imti pavyzdį iš Jėzaus ir žengti tuo savo kasdienybės keliu. O tų išbandymų, sunkumų visuomet ir visokiausių būna. Kiekvienas žmogus, nežiūrint pareigų, nešam savo kryžių, turim savo bėdų. Kaip Simonas Kirėnietis padėjo Viešpačiui nešti kryžių, taip Viešpats padeda ir mums nešti kryžių... Jei mes vieni neštume savo kryžių, jo tiesiog nepaneštume. Tam reikalinga artimų žmonių, Viešpaties pagalba. Kryžiaus kelias yra mūsų visų apmąstymas, galimybė įprasminti mūsų gyvenimą, paprašyti Viešpaties, kad išlaisvintų nuo negandų, nuodėmių, kad būtume laisvi, kad paruoštume savo širdis prisikėlimui, Kristaus sutikimui“, – sako dvasininkas.

Anot jo, labiausiai žmonės pasiilgo bendrystės. Ateinantį sekmadienį Lekėčiuose bus švenčiami tradiciniai Lekėčių globėjo šv. Kazimiero atlaidai, kol kas Mišios bus transliuojamos tik internetu.

Laukia Kristaus prisikėlimo

Bažnyčioje šiemet švenčiami Šv. Juozapo metai. Jo vardo Lukšių parapijos klebonas Eugenijus Naujalis per karantiną pamaldas transliuoja „Facebook“ platformoje, teiraujamės, ar iš namų sunkiau pajausti ryšį su Dievu. Klebonas įsitikinęs – nuotoliniu būdu Mišių stebėjimas nėra jose dalyvavimas, o tik įsijungimas į bendrą maldą.

„Būtų galima palyginti su kokiu istoriniu filmu: žiūrėdamas žmogus išgyvena rodomą dramą, bet jeigu jis tos dramos dalyvis realiame gyvenime, tas išgyvenimas visiškai kitoks. Arba kai dalyvaujame savo artimųjų ligos kančioje, kai prisiliečiame prie ligonio ir bandome jį sustiprinti, yra viena, o kai kalbamės neaplankydami ligonio tik nuotoliniu būdu, juk visai kas kita. Taip ir su Mišiomis“, – sako dvasininkas.

Laikantis visų reikalavimų, erdvioje Lukšių bažnyčioje tikintieji jau gali dalyvauti Mišiose.

„Pastebiu, kad žmonės, ypač pagyvenusio amžiaus, atsigauna, sustiprėja. Ne vienas žmogus pasakė: „Kaip gera vėl ateiti.“ Tikiu, kad karantinas mąstančiam žmogui ne tik nuovargį, nuostolį ar stresą atnešė, bet kartu ir suvokimą, kad šiame pasaulyje viskas laikina, kad vieną dieną viskas gali apsiversti“, – svarstė Lukšių parapijos klebonas.

Teiraujamės klebono, kaip jis išgyvena pandeminį laikotarpį. Dvasininkas sako, kad labiausiai laukia, kai nevaržomai bus galima bendrauti ir lankyti vieni kitus.

„Dabar to labai trūksta ir man. Nors save raminu. Dabar Gavėnios laikotarpis ir suvaržymai padeda pabūti su savimi, daug ką apgalvoti ir apmąstyti, juk Gavėnia, bažnyčia tikinčiuosius tam ir kviečia, o karantinas gali tam pasitarnauti. Viliuosi, kad iki Velykų bus jau laisviau ir kad šv. Velykos – Jėzaus Kristaus Prisikėlimas tiek ir man, tiek ir visiems bus tikras PRISIKĖLIMAS naujam gyvenimui. Tikiuosi, kad bus džiaugsminga ir įsimintina šventė kiekvienam asmeniškai“, – pokalbį užbaigia dvasininkas.