Nuo gegužės 3 d. Šakių kultūros centro direktoriaus pareigas pradėjo eiti Mindaugas Kriaučiūnas, naujasis įstaigos vadovas sutiko pasidalinti mintimis apie kultūrą, įstaigos viziją, keletas žodžių ir apie save.

M. Kriaučiūno greičiausiai daugeliui nereikia pristatinėti – kultūros srityje jis dirba daugiau nei 20 metų. Pats sako, kad su kultūra nuo mažų dienų, nes mama dirbo Paluobių kultūros namuose, o po studijų į Paluobius sugrįžo dirbti ir pats. Pasinėrė į teatro meną, pradėjo rengti teatrų šventes „Paluobių pagirys“, vėliau teatrų šventės tradicija persikėlė į Jablonskynę.

„Daug pastatyta ir suvaidinta spektaklių, daug surasta bendraminčių, mėgstančių teatrą. Džiaugiuosi, kad mėgėjų teatras tampa vis įdomesnis ir kokybiškesnis, profesionalesnis. Negaliu nepaminėti ir Paluobių bendruomenės teatro, labai džiaugiuosi, kad mano ilgamečiai artistai nepamiršta meilės teatrui, stato spektaklius. Linkiu jiems didžiausios sėkmės, nenuleisti rankų ir eiti tik pirmyn“, – džiaugiasi M. Kriaučiūnas.

Vėliau M. Kriaučiūno karjeros keliai atvedė į Šakių kultūros centrą, čia vienuolika metų dirbo kultūrinių renginių veiklos organizatoriumi, o prieš beveik trejus metus pradėjo vadovauti Griškabūdžio kultūros centrui. Pašnekovas pasakoja, kadangi Griškabūdžio kultūros centras nerenovuotas, todėl didžiausias dėmesys buvo skirtas patalpų atnaujinimui. Jis pasidžiaugė ir jau trejus metus Jono Jablonskio tėviškėje (Rygiškių k.) vasarą vykstančiu projektu „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“.

Anot pašnekovo, dėl pandemijos teko atšaukti daug suplanuotų renginių, tarp jų ir didžiausią miestelio šventę – Onines, vyko tik styginių kvarteto koncertas bažnyčioje.

„Situacija, kuri dėl Covid-19 yra visame pasaulyje, turi labai didelę įtaką kultūros sričiai, kol kas vis dar negalimos mėgėjų meno kolektyvų repeticijos. Tai mums, kultūros darbuotojams, sunki situacija, visi laukiame gyvo susitikimo, bendravimo“, – tvirtina naujasis Šakių kultūros centro direktorius.

Šiais metais M. Kriaučiūnas vėl ryžosi darbiniams pokyčiams: dalyvavo konkursuose Švietimo, kultūros ir sporto vedėjo pavaduotojo, vėliau Šakių kultūros centro vadovo pareigoms užimti. Teiraujamės, kodėl nusprendė palikti Griškabūdį ir vėl sugrįžti į Šakius.

„Visų pirma noriu visiems palinkėti nebijoti permainų, bandyti. Tai padeda tobulėti, praplėsti savo akiratį, vis kažko naujo išmokti, pagaliau ir išeiti iš savo komforto zonos. Gyvenu Šakiuose, o Griškabūdis buvo ir liks mano gyvenime. Esu baigęs Griškabūdžio vidurinę mokyklą, todėl šis kraštas man artimas. Visada esant poreikiui žadu padėti ir dalintis patirtimi“, – sako pašnekovas.

Pasiteiravus M. Kriaučiūno nuomonės apie rajono kultūrinį gyvenimą, šis tvirtina, kad antri metai kultūros darbuotojai dirba pandemijos sąlygomis, anot jo, daugelis bando dirbti virtualiu būdu ir tikrai visi stengiasi kuo įdomiau organizuoti savo veiklą.
Beje, M. Kriaučiūnui teko laikinai vadovauti ir Kudirkos Naumiesčio kultūros centrui, atvirauja – nebuvo lengva.

„Ataskaitos, planai ir t.t. buvo dvigubi, tačiau sutikti žmonės tuos sunkumus atsvėrė. Linkiu sėkmės Kudirkos Naumiesčio kultūros centro kolektyvui, seniūnijai, Vinco Kudirkos muziejui, Kudirkos Naumiesčio gimnazijai, bibliotekai. Esat tikrai vieningi ir galite daug kartu nuveikti“, – įsitikinęs Šakių kultūros centro direktorius.

Tiesa, jau kelinti metai būtent Kudirkos Naumiestyje bei Sintautuose taip ir neišspręstas naujo vadovo skyrimo klausimas. M. Kriaučiūnas teigia, kad tai spręsti ne jo kompetencijoje, jis mano, kad šis klausimas nėra užmirštas, tiesiog viskam savas metas.

Teiraujamės pašnekovo, kokį jis įsivaizduoja rajono kultūros įstaigų modelį?

„Manau, kad šiuo klausimu reikėtų susėsti ir visiems diskutuoti.  Iš savo patirties žinau, kad nėra lengva mažiems kultūros centrams surinkti lėšas, pritraukti rėmėjų ar parengti konkurencingus projektus, todėl ir reikalinga diskusija, kad būtų sudėlioti pliusai ir minusai. Galbūt būtų galima remtis ir kitų rajonų kultūros centrų gerąja patirtimi“, – įsitikinęs pašnekovas.

Nuo vakar M. Kriaučiūnas dirba Šakių kultūros centro direktoriaus pareigose, kai meras nepatvirtino konkursą laimėjusios įstaigos direktoriaus pavaduotojos Aistės Bakaitės kandidatūros, teiraujamės, ko pirmiausiai imsis naujasis vadovas.

„Tris metus nedirbu Šakių kultūros centre, tai pirmiausiai reikės susipažinti, kuo gyveno, kokie numatyti veiklos planai, kokie projektai bus vykdomi. Tikiuosi karantino atlaisvinimo kultūros sričiai ir tikiuosi sklandaus darbo su kolektyvu“, – teigia M. Kriaučiūnas.

Kokią mato įstaigos viziją? Anot M.Kriaučiūno, Šakių kultūros centras po renovacijos turi geras technines galimybes kokybiškos kultūrinės ir meninės vertės renginių organizavimui, todėl stengsis su kolektyvu paruošti kuo daugiau kokybiškų, patrauklių, įvairiems lankytojų poreikiams pritaikytų renginių.

„Prioritetai yra sudėlioti centro strateginiame veiklos plane 2020–2022 metams, manau, kad geras vadovas turi veikti pagal strateginį planą, kol pajėgia sukurti geresnį planą. Todėl noriu pabrėžti, kad Šakių kultūros centro strateginį planą vertinu kaip visos bendruomenės susitarimą, kuris turi būti įgyvendintas. Todėl tai ir bus artimiausių metų darbai, gal bus kažkiek pakoreguoti, nes pandemija tai verčia daryti. Tačiau tikrai stengsimės pateisinti geriausio pirmos kategorijos kultūros centro vardą“, – įsitikinęs M. Kriaučiūnas.

Kaip žinia, Šakių kultūros centre reikia kultūros specialistų, ar bus jų ieškoma?

Anot pašnekovo, vienas iš prioritetų – jaunų specialistų pritraukimas, sukuriant palankias sąlygas jiems dirbti ir kurti. M. Kriaučiūnas įsitikinęs, kad įstaigoje svarbu sukurti ir gerą mikroklimatą, kuriame kiekvieno balsas būtų išgirstas. Anot jo, komandoje neturi būti intrigų, apkalbų, nepagarbos kitam ir komanda turi dirbti kartu, o ne kiekvienas sau.

„Labai svarbu ir kultūros centro kaip įstaigos prestižas. O tai ne vien tik renginiai, bet ir įstaigos vidinė kultūra ir tai priklauso nuo visų įstaigoje dirbančių“, – sako M. Kriaučiūnas ir sutinka, kad su įstaiga susiję ir vykstantys teisminiai procesai šiek trikdo sklandų darbą, tačiau mano, kad iš jo pusės vertinti šią situaciją būtų neetiška.

Kartais verta ironiška pasižiūrėti į tai, koks vadovas tu esi, į šį pastebėjimą M. Kriaučiūnas atsako: „Noriu būti tokiu vadovu, su kokiu pats norėčiau dirbti.“