Asociacijos „Naumiestiečių sambūris“ pirmininkas Mindaugas Kantautas (kairėje) Kultūros ministrui Simonui Kairiui išsakė problemą dėl didelių paveldosaugininkų reikalavimų gyventojams. Ministras žadėjo, kad situacija keisis kitais metais pasikeitus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Pirmadienį LR kultūros ministras Simonas Kairys kartu su viceministru Albinu Vilčinsku ir ministro patarėju Sigitu Šliažu viešėjo Kudirkos Naumiestyje ir Kiduliuose, kur vietos bendruomenės kvietimu aptarė paveldosaugos klausimus bei apžiūrėjo problematiškus Kidulių dvaro sodybos pastatus.
Nori įamžinti knygnešę
Kultūros ministrą paviešėti Kudirkos Naumiestyje ir aptarti gyventojams rūpimus paveldosaugos klausimus pakvietė asociacijos „Naumiestiečių sambūris“ pirmininkas Mindaugas Kantautas. Vizitą ministras pradėjo Bulvės muziejuje, kur jo įkūrėjas Jonas Valaitis svečiams ne tik aprodė muziejų ir jo eksponatus, bet surengė ir bulvių degustaciją. Be abejo, muziejaus puoselėtojas svečius pavaišino cepelinais, paruoštais pagal Almos Adamkienės receptą. Ministras S. Kairys už Zanavykijos krašto tradicijų, kultūros ir lietuvybės puoselėjimą bei sklaidą J. Valaičiui įteikė padėką.
Nuo Bulvės muziejaus svečiai, lydimi rajono mero Raimondo Januševičius, pėsčiomis patraukė Širvintos taku. Kudirkos Naumiestyje siena su Kaliningrado sritimi yra visai arti – Vytauto gatvės gale yra tiltas, statytas apie 1893–1894 metus, kažkada jungęs šį miestą su anapus Širvintos upės buvusiu ir iki šių dienų neišlikusiu Širvintos miestu. Svečiai turėjo galimybę nueiti iki tilto viduryje esančios grotų užtvaros, už kurios, Rusijos pusėje, – surūdijusios spygliuotos vielos raizginiai. Svečiai teiravosi, ar pasienyje su agresore Rusija yra ramu, pasak naumiestiečių, anapus sienos labiausiai juos neramina pavasarį kylantys deginamos žolės gaisrai. Pasak M. Kantauto, anksčiau ant tilto iš Kudirkos Naumiesčio pusės negalima buvo žengti nė žingsnio, bet jam pavyko susitarti su ambasada, tad dabar tiltas atviras. Todėl dažnai apsilankančius turistus traukia galimybė pasivaikščioti nebenaudojamu tiltu, o iškirtus beverčius krūmus atsivėrė vaizdas į upę. J. Valaitis svečiams atskleidė vieną sumanymą – įamžinti per Širvintos tiltą „Varpo“ laikraštį gabenančios dešimtmetės mergaitės atminimą. M. Kantautas kartu su bendruomene norėtų sutvarkyti ir prie Širvintos tilto esančią teritoriją.
Reikia archeologinių tyrimų
Nuo tilto pasukus į miestą, M. Kantautas ministrui išsakė ir problemą, su kuria susiduria naumiestiečiai. Kadangi Kudirkos Naumiestis turi ir istorinę miesto dalį, kuri yra įtraukta į kultūros vertybių registrą, naumiestiečiai tos dalies teritorijoje, norėdami remontuotis, tvarkytis namus, turi laikytis paveldosauginių reikalavimų.
„Didžiausia problema miesto centre, kai gyventojui reikia du metrus išsikasti kanalizacijos, jau reikia daryti archeologinius tyrimus. Prieš dvejus metus miesto projekto darbai nusikėlė dėl to, jog pradėjus kasinėti buvo atrasta vertingų iškasenų – teko daryti archeologinius tyrimus“, – kalbėjo M. Kantautas pridurdamas, kad žmogui, norinčiam remontuotis namus, projekto paruošimas tampa brangesnis nei pats namas.
„Todėl žmogui tokį paveldo saugomą pastatą yra geriau sunaikinti nei remontuoti ir išsaugoti. Turėtų būti daugiau suteikiama gyventojams laisvės tvarkant paveldo pastatus, tuomet, manau, jų daugiau ir bus išsaugota, – kalbėjo M. Kantautas. – Manau, yra skirtumas, kokia yra Kauno ar Vilniaus senamiestyje paveldo pastatų turto vertė ir kokia Kudirkos Naumiestyje, bet paveldosaugos reikalavimai tokie patys. Tokių pastatų Kudirkos Naumiestyje tvarkymas net ekonomiškai nenaudingas.“
M.Kantautas pridūrė, kad mieste yra saugoma ir nemažai medžių, bendruomenė norėtų išsaugoti ilgaamžius ąžuolus, kurie šiuo metu net kelia grėsmę, tačiau tam reikia lėšų.
Kaip aiškino ministras, yra rengiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimas.
„Pakeitimais paveldosaugos srityje siekiama įdiegti suderintą, visiems vienodai suprantamą ir aiškų teisinį reguliavimą. Sieksim išgryninti ir aiškiai atskirti tvarkybos, statybos ir prevencinės priežiūros darbus. Žmogui reikia persidažyti už kelis šimtus eurų pastatą, o leidimo reikia už kelis tūkstančius. Tokių dalykų turėtų nebereikėti. Taip pat įstatymo projekte siūloma daugiau suteikti savivaldybėms laisvės spręsti vietinės reikšmės kultūros paveldo objektų reikalus, – kalbėjo S. Kairys. – Na, o dėl medžių išsaugojimo, tai manau, jau čia labiau savivaldybės reikalas.“
Po susitikimo susisiekus su Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėju Aliumi Baranausku, šis priminė, kad būtent Kudirkos Naumiesčio istorinėje dalyje archeologiniai tyrimai privalomi, jei yra vykdomi žemės kasimo darbai.
„Archeologiniai tyrimai privalomi, nes vienos iš miesto istorinės dalies vertingųjų savybių yra archeologinio pobūdžio. Kitas šio miesto vertingųjų savybių pobūdis yra istoriniai želdynai, todėl ir saugomi kai kurie pavieniai ąžuolai“, – patikslino vedėjas pridurdamas, kad greičiausiai naujasis įstatymas šių verčių nepanaikins.
Programų yra
Ministras su savo komanda apsilankė ir Vinco Kudirkos muziejuje, kur juos pasitiko muziejaus, bibliotekos, kultūros darbuotojai, miesto seniūnas.
Svečiams atidžiai apžiūrėjus muziejuje eksponuojamas parodas, skirtas Kudirkos Naumiesčio miesto istorijai bei Vincui Kudirkai, muziejaus vedėja Vida Palionienė užsiminė, kad muziejus buvo atnaujintas 2017 m., tačiau norėtų dabartines ekspozicijas, ypač V. Kudirkos, atnaujinti.
„Siekis yra labiau išryškinti Kudirką. Norėtųsi daugiau interaktyvių sprendimų, kad ekspozicijos atitiktų šiandienos muziejų lankytojų poreikius. Be abejo, tam reikalingos nemažos lėšos“, – kalbėjo V. Palionienė pridurdama, kad Kudirkos Naumiesčio bendruomenė nori įsigyti ir kabinetinį rojalį, kad galėtų į miesto kultūrinius renginius pritraukti profesionalius atlikėjus, rojalis būtų reikalingas ir muzikos besimokantiems vaikams, jis galėtų stovėti muziejaus renginių salėje.
Susitikimo su kultūros bendruomene metu ministras įteikė padėką už aktyvią kultūrinę ir bendruomeninę veiklą Šakių bendruomenių centrų asociacijos pirmininkei Grinai Šnirpūnienei. Diskusijos su ministru metu naumiestiečiai nuogąstavo, kad „kultūra nuo kaimo traukiasi“.
Ministro nuomone, daug profesionalaus meno renginių, tokių kaip Pažaislio, „Kaunas Jazz“ festivaliai, jau seniai vyksta ne vien didžiuosiuose miestuose.
„Šiemet paleidom kultūros mobilumo programas, tačiau iš savivaldybių nesulaukėm jokio aktyvumo, kalbant apie Muziejų ekspozicijų mobilumo programą, – papriekaištavo ministras. – Kuo toliau, tuo labiau tos kultūros reikės. Vyresnių žmonių vienišumo problematika, atotrūkis tarp kartų – tokie dalykai visam pasaulyje per kultūrą sprendžiami. Kviečiu pasidomėti nuo kitų metų startuosiančiu projektu „Socialinis receptas.“
Ministras tikino, kad įvairios europinės finansavimo programos būtent labiau pasiekiamos regionams.
„Neseniai buvom paskelbę Paveldotvarkos programą, skelbsim antrą kartą, nes nepavyko net visų lėšų išdalinti. Šių metų gale kviesim atnaujinti kultūros infrastruktūrą. Valstybė turi garantuoti įvairias finansavimo programas. Važiuojam per savivaldybes ir norim, kad atsirastų vietos valdžios didesnis noras matyti kultūrą kaip įrankį telkti bendruomenę, kviesti turistus, investuotojus, jaunas šeimas kurtis rajone. Linkėčiau jums daugiau diskutuoti tarpusavyje ir rasti bendrus sprendimus“, – kalbėjo ministras pridurdamas, kad aplankytas Bulvės muziejus plėtrai galėtų pasinaudoti Kultūros ir kūrybinių industrijų skatinimo programa.
Į diskusiją įsiterpęs rajono meras R. Januševičius svarstė, kad labai svarbu rajono savivaldybėje ir geras susisiekimas, ir kelių infrastruktūra, kurios, mero teigimu, „savivaldybė neturi“.
Nykstantys Kidulių pastatai
Vėliau ministras su savo komanda užsuko ir į Kidulius. Juos pasitikusi savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Inga Navlickienė išsakė susirūpinimą dėl Kidulių dvaro sodybos apleistų kai kurių pastatų. Pasak I. Navlickienės, Kidulių dvaro sodyba turi išlikusius net 25 statinius arba jų liekanas, kurie yra saugomi valstybės.
„Savivaldybei nuosavybės teise priklauso daugiau nei penki pastatai, taip pat savivaldybė turi ir bendrą nuosavybę su privačiais savininkais, t. y. butai, kuriuos naudojam kaip socialinius būstus. Mus labiausiai neramina Kidulių dvaro antrojo tvarto būklė, jį privatus savininkas yra apleidęs. O pastatas yra miestelio centre prie pagrindinės gatvės. Kasmet stebim šio objekto būklės pablogėjimą, o pakaktų tik stogą suremontuoti ir ieškoti naujų idėjų pastato pritaikymui“, – kalbėjo I. Navlickienė aprodydama ministerijos atstovams ir vežiminės griuvėsius, kuriuos iš lankomo objekto teritorijos norėtų pašalinti.
Nuo Bulvės muziejaus svečiai, lydimi rajono mero Raimondo Januševičius, pėsčiomis patraukė Širvintos taku. Kudirkos Naumiestyje siena su Kaliningrado sritimi yra visai arti – Vytauto gatvės gale yra tiltas, statytas apie 1893–1894 metus, kažkada jungęs šį miestą su anapus Širvintos upės buvusiu ir iki šių dienų neišlikusiu Širvintos miestu. Svečiai turėjo galimybę nueiti iki tilto viduryje esančios grotų užtvaros, už kurios, Rusijos pusėje, – surūdijusios spygliuotos vielos raizginiai. Svečiai teiravosi, ar pasienyje su agresore Rusija yra ramu, pasak naumiestiečių, anapus sienos labiausiai juos neramina pavasarį kylantys deginamos žolės gaisrai. Pasak M. Kantauto, anksčiau ant tilto iš Kudirkos Naumiesčio pusės negalima buvo žengti nė žingsnio, bet jam pavyko susitarti su ambasada, tad dabar tiltas atviras. Todėl dažnai apsilankančius turistus traukia galimybė pasivaikščioti nebenaudojamu tiltu, o iškirtus beverčius krūmus atsivėrė vaizdas į upę. J. Valaitis svečiams atskleidė vieną sumanymą – įamžinti per Širvintos tiltą „Varpo“ laikraštį gabenančios dešimtmetės mergaitės atminimą. M. Kantautas kartu su bendruomene norėtų sutvarkyti ir prie Širvintos tilto esančią teritoriją.
Reikia archeologinių tyrimų
Nuo tilto pasukus į miestą, M. Kantautas ministrui išsakė ir problemą, su kuria susiduria naumiestiečiai. Kadangi Kudirkos Naumiestis turi ir istorinę miesto dalį, kuri yra įtraukta į kultūros vertybių registrą, naumiestiečiai tos dalies teritorijoje, norėdami remontuotis, tvarkytis namus, turi laikytis paveldosauginių reikalavimų.
„Didžiausia problema miesto centre, kai gyventojui reikia du metrus išsikasti kanalizacijos, jau reikia daryti archeologinius tyrimus. Prieš dvejus metus miesto projekto darbai nusikėlė dėl to, jog pradėjus kasinėti buvo atrasta vertingų iškasenų – teko daryti archeologinius tyrimus“, – kalbėjo M. Kantautas pridurdamas, kad žmogui, norinčiam remontuotis namus, projekto paruošimas tampa brangesnis nei pats namas.
„Todėl žmogui tokį paveldo saugomą pastatą yra geriau sunaikinti nei remontuoti ir išsaugoti. Turėtų būti daugiau suteikiama gyventojams laisvės tvarkant paveldo pastatus, tuomet, manau, jų daugiau ir bus išsaugota, – kalbėjo M. Kantautas. – Manau, yra skirtumas, kokia yra Kauno ar Vilniaus senamiestyje paveldo pastatų turto vertė ir kokia Kudirkos Naumiestyje, bet paveldosaugos reikalavimai tokie patys. Tokių pastatų Kudirkos Naumiestyje tvarkymas net ekonomiškai nenaudingas.“
M.Kantautas pridūrė, kad mieste yra saugoma ir nemažai medžių, bendruomenė norėtų išsaugoti ilgaamžius ąžuolus, kurie šiuo metu net kelia grėsmę, tačiau tam reikia lėšų.
Kaip aiškino ministras, yra rengiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimas.
„Pakeitimais paveldosaugos srityje siekiama įdiegti suderintą, visiems vienodai suprantamą ir aiškų teisinį reguliavimą. Sieksim išgryninti ir aiškiai atskirti tvarkybos, statybos ir prevencinės priežiūros darbus. Žmogui reikia persidažyti už kelis šimtus eurų pastatą, o leidimo reikia už kelis tūkstančius. Tokių dalykų turėtų nebereikėti. Taip pat įstatymo projekte siūloma daugiau suteikti savivaldybėms laisvės spręsti vietinės reikšmės kultūros paveldo objektų reikalus, – kalbėjo S. Kairys. – Na, o dėl medžių išsaugojimo, tai manau, jau čia labiau savivaldybės reikalas.“
Po susitikimo susisiekus su Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėju Aliumi Baranausku, šis priminė, kad būtent Kudirkos Naumiesčio istorinėje dalyje archeologiniai tyrimai privalomi, jei yra vykdomi žemės kasimo darbai.
„Archeologiniai tyrimai privalomi, nes vienos iš miesto istorinės dalies vertingųjų savybių yra archeologinio pobūdžio. Kitas šio miesto vertingųjų savybių pobūdis yra istoriniai želdynai, todėl ir saugomi kai kurie pavieniai ąžuolai“, – patikslino vedėjas pridurdamas, kad greičiausiai naujasis įstatymas šių verčių nepanaikins.
Programų yra
Ministras su savo komanda apsilankė ir Vinco Kudirkos muziejuje, kur juos pasitiko muziejaus, bibliotekos, kultūros darbuotojai, miesto seniūnas.
Svečiams atidžiai apžiūrėjus muziejuje eksponuojamas parodas, skirtas Kudirkos Naumiesčio miesto istorijai bei Vincui Kudirkai, muziejaus vedėja Vida Palionienė užsiminė, kad muziejus buvo atnaujintas 2017 m., tačiau norėtų dabartines ekspozicijas, ypač V. Kudirkos, atnaujinti.
„Siekis yra labiau išryškinti Kudirką. Norėtųsi daugiau interaktyvių sprendimų, kad ekspozicijos atitiktų šiandienos muziejų lankytojų poreikius. Be abejo, tam reikalingos nemažos lėšos“, – kalbėjo V. Palionienė pridurdama, kad Kudirkos Naumiesčio bendruomenė nori įsigyti ir kabinetinį rojalį, kad galėtų į miesto kultūrinius renginius pritraukti profesionalius atlikėjus, rojalis būtų reikalingas ir muzikos besimokantiems vaikams, jis galėtų stovėti muziejaus renginių salėje.
Susitikimo su kultūros bendruomene metu ministras įteikė padėką už aktyvią kultūrinę ir bendruomeninę veiklą Šakių bendruomenių centrų asociacijos pirmininkei Grinai Šnirpūnienei. Diskusijos su ministru metu naumiestiečiai nuogąstavo, kad „kultūra nuo kaimo traukiasi“.
Ministro nuomone, daug profesionalaus meno renginių, tokių kaip Pažaislio, „Kaunas Jazz“ festivaliai, jau seniai vyksta ne vien didžiuosiuose miestuose.
„Šiemet paleidom kultūros mobilumo programas, tačiau iš savivaldybių nesulaukėm jokio aktyvumo, kalbant apie Muziejų ekspozicijų mobilumo programą, – papriekaištavo ministras. – Kuo toliau, tuo labiau tos kultūros reikės. Vyresnių žmonių vienišumo problematika, atotrūkis tarp kartų – tokie dalykai visam pasaulyje per kultūrą sprendžiami. Kviečiu pasidomėti nuo kitų metų startuosiančiu projektu „Socialinis receptas.“
Ministras tikino, kad įvairios europinės finansavimo programos būtent labiau pasiekiamos regionams.
„Neseniai buvom paskelbę Paveldotvarkos programą, skelbsim antrą kartą, nes nepavyko net visų lėšų išdalinti. Šių metų gale kviesim atnaujinti kultūros infrastruktūrą. Valstybė turi garantuoti įvairias finansavimo programas. Važiuojam per savivaldybes ir norim, kad atsirastų vietos valdžios didesnis noras matyti kultūrą kaip įrankį telkti bendruomenę, kviesti turistus, investuotojus, jaunas šeimas kurtis rajone. Linkėčiau jums daugiau diskutuoti tarpusavyje ir rasti bendrus sprendimus“, – kalbėjo ministras pridurdamas, kad aplankytas Bulvės muziejus plėtrai galėtų pasinaudoti Kultūros ir kūrybinių industrijų skatinimo programa.
Į diskusiją įsiterpęs rajono meras R. Januševičius svarstė, kad labai svarbu rajono savivaldybėje ir geras susisiekimas, ir kelių infrastruktūra, kurios, mero teigimu, „savivaldybė neturi“.
Nykstantys Kidulių pastatai
Vėliau ministras su savo komanda užsuko ir į Kidulius. Juos pasitikusi savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Inga Navlickienė išsakė susirūpinimą dėl Kidulių dvaro sodybos apleistų kai kurių pastatų. Pasak I. Navlickienės, Kidulių dvaro sodyba turi išlikusius net 25 statinius arba jų liekanas, kurie yra saugomi valstybės.
„Savivaldybei nuosavybės teise priklauso daugiau nei penki pastatai, taip pat savivaldybė turi ir bendrą nuosavybę su privačiais savininkais, t. y. butai, kuriuos naudojam kaip socialinius būstus. Mus labiausiai neramina Kidulių dvaro antrojo tvarto būklė, jį privatus savininkas yra apleidęs. O pastatas yra miestelio centre prie pagrindinės gatvės. Kasmet stebim šio objekto būklės pablogėjimą, o pakaktų tik stogą suremontuoti ir ieškoti naujų idėjų pastato pritaikymui“, – kalbėjo I. Navlickienė aprodydama ministerijos atstovams ir vežiminės griuvėsius, kuriuos iš lankomo objekto teritorijos norėtų pašalinti.
Mindaugas iš Zapyškio:
