Praėjusį ketvirtadienį Žiedų galerijoje duris atvėrė personalinė Kęstučio Dovydaičio skulptūrų paroda. Tai jau trečioji menininko darbų paroda ir antroji eksponuojama būtent šioje galerijoje. Pasak skulptoriaus, šįsyk pati paroda pavadinimo kaip ir neturi - joje surinkti paskutinių metų darbai, sugrįžę iš įvairių parodų ir ekspozicijų.

 

 

Pristatydamas savo skulptūras, K.Dovydaitis pabrėžė, kad iš tokių medžiagų kaip akmuo, žalvaris, bronza, kurias savo darbams jis naudoja, jau mažai kas daro - tai ilgas procesas, juodas darbas ir didelė savikaina. Vienos skulptūros pagaminimui prireikia metų.  Paskui ji iškeliauja į kokią nors parodą ar net į užsienį, kaip skulptūra „Piemenėlis“, su kuria jau galima atsisveikinti arba įteikiama kaip nominacija – šiųmečiai „Aitvarai“.

Skulptorius džiaugėsi, kad šioje parodoje gali pristatyti savo pirmąjį origami, kuris vadinasi  „Vilkas“. Sukurtas visiškai spontaniškai, jis jau pirmojoje parodoje surinko daugiausiai vertinimų ir labai patiko žmonėms. „Taip ir užsikabinau. Po jo sukurta skulptūra „Turbūt – KGB‘istas“ tikriausiai aplankė daugiausiai miestų ir parodų, - pasakojo K. Dovydaitis. – Juokaujant sukurtas darbas, kaip muzikoje, tapo vos ne  metų hitu.“

Pagal mitologinę sakmę sukurta skulptūra „Atlantas“ turi išskirtinę istoriją. Sukūrus „Atlantą“, reikėjo surasti jam akmenį. „Vaikščiojau su savo skulptūra už rankytės, kaip su lėle, sveriančia 20 kg, po Jurbarko karjerą ir ieškojau akmens. Radau tokį, kuris tiko taip, kad jo nereikėjo net pritvirtinti, tik dėl transportavimo saugumo šiek tiek delnus klijais patepiau, kad neiškristų, - pasakojo menininkas. – Kažkoks mistinis dalykas. Aišku, žmonės į mane žiūrėjo kaip į kokį kvailelį, galų gale ir apsauga iš teritorijos išvijo, bet akmenį radau tokį, kokio net norėdamas nerastum.“

Ne mažiau įdomus skulptūros „Vaikas“ sukūrimas. Pasak skulptoriaus, ji buvo nulieta ir numesta į kampą, kol bus padarytos akmens plokštės su guoliais, kurių pagalba skulptūrą būtų galima pasukti norimu rakursu. Galiausiai, išeitis buvo rasta visai netikėtai – kieme mėtėsi idealus skulptūros padui akmuo, kuris jį labai gerai išbalansavo. „Kūrinys turi išlaukti tam tikrą laiką, - tikino K.Dovydaitis. – Vienas - metus, kitas - gal dešimt ar dvidešimt. Ne veltui didieji Lietuvos grandai savo skulptūras daro po 10 – 15 metų.“

Kitas skulptoriaus darbas „Parskrendantys medžiai“ –  sėklos, simbolizuojančios jaunimą, kurį nuolat kviečiame sugrįžti į savo kraštą. Tai idėja fontano vizijai, kuris papuoštų miesto skverą.  Didieji origami – „Arkliai“, kuriuos taip pat galima pamatyti parodoje, pasak K.Dovydaičio, gavosi labai sunkūs. Didesnysis sveria apie 40 kg. Kitus didesnius darbus jis ketina pamėginti daryti ne iš metalo, o iš epoksidinės dervos - lengvos ir patvarios medžiagos.

Mažutė Žiedų galerija personalinės K.Dovydaičio skulptūrų parodos atidarymo metu buvo sausakimša - čia susirinko patys artimiausi žmonės, draugai, mokiniai, kolegos ir šiaip meno mylėtojai. Šakių rajono meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojas Mindaugas Pauliukas, bene geriausiai apibūdino savo kolegos kūrybą. Jis džiaugėsi, kad kolegos menas nėra kažkoks bedaiktis, išvaduotas iš prasmės, kurį pasirinkę daugelis šio meto menininkų, kad jo skulptūros – tai buities simboliai, turintys ir sveiko humoro, ir susiję su lietuvių mitologija („Piemenėlis“, „Atlantas“), kad jo darbe nėra forsavimo, slėpimosi už kategorijų, kas dabar ypač populiaru šiuolaikiniame mene. Iš tiesų, kodėl negalim pasakyti, kad jo „Atlantas“ yra suvalkietis žemdirbys, nešantis ant kupros kviečių ar runkelių maišą?