Ministras pirmininkas į šį klausimą atsakė taip pat trumpai papasakodamas apie vyriausybę. „Turiu pasakyti, jog ši vyriausybė dirba tik du metus ir vieną mėnesį. Nenoriu girtis, bet per dvejus metus nuveikta labai daug. Kalbant apie regioninę politiką, mielieji, mums reikia elgtis labai atsakingai“,- teigė jis. Pasak A. Butkevičiaus, regioninės politikos programoje yra numatyta 3,5 mlrd. litų lėšų. Šioje 2014-2020 metų perspektyvoje regioninė plėtra yra pakeista, lyginant su ankstesne finansine perspektyva. Ją sudaro ministerijų asignavimai, o tai reiškia, jog ji sudaryta horizontaliu valdymo principu. „Pavyzdžiui, kultūros sričiai regioninėje plėtros programoje yra numatyta 170 mln. litų, tai reiškia, kad paraiškos, kurios bus teikiamos norint gauti finansavimą kultūriniams objektams finansuoti ir pan., tai tik ta dalis pinigų ir galės būti nukreipta kultūros subjektams“,- mintimis dalijosi A. Butkevičius. Pasak Ministro pirmininko, verslui šioje programoje skirta apie 160 mln. litų. Anksčiau, kaip teigė ministras, viskas buvo viename katile – paraiškas teikėme verslui, kultūrai, sveikatos apsaugai ir t.t. Jo manymu, regionai, yra kiekvienos savivaldybės kompetencijos klausimas. „Mielieji, jeigu mes galvojame, kad žaliavą visą laiką eksportuosim ir tai bus gerai – tai netiesa. Nupjovei, iškūlei, pardavei – gal ir gerai, bet valstybiniu požiūriu tai yra blogai. Kiekviena šalis žaliavą stengiasi perdirbti. Jūsų kraštas yra žemdirbių kraštas, jeigu nebus perdirbimo ir eksportavimo, nepasieksite norimų rezultatų. Jei Šakiai nesikooperuos su Vilkaviškiu, Kazlų Rūda nebus gerai. Perdirbimas nėra vieno ūkininko reikalas, - keiskime mąstymą. Aš noriu jus padrąsinti“,- pasiūlymais dalijosi A. Butkevičius.
Geresnė perspektyva
Seimo narys Mindaugas Bastys teigė, jog rajono statistiką daugmaž visi žinome, šią dieną 2 tūkst. žmonių neturi darbo. „Mūsų teritorija, lyginant su kitais rajonais, yra labai didelė. Turime daug žvyrkelių, kurie daro didelę įtaką mūsų kokybiniam gyvenimui ir verslui. Atlyginimai, žiūrint Lietuvos mastu, yra mažesni“,- teigė jis. Tačiau, pasak M. Basčio, mes matome problemas, tačiau norint šiuos klausimus tinkamai spręsti visos institucijos, pradedant nuo savivaldos, bendruomenės, baigiant ministerijų lygmeniu, be abejo turi dirbti kartu. Jeigu darbus spręsime apgalvotai, teigė Seimo narys, rajonas turės geresnę perspektyvą, negu mes visi kartais bandome ją pavaizduoti.
Konferencijos metu sintautiečiai kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir prašė, kad per jų miestelį važiuotų autobusai. Kad viskas pasikeistų, reikia labai nedaug – išasfaltuoti 1,3 km ruožą. Sintautiečiai surinko beveik 300 parašų. A. Butkevičius teigė, jog rajono meras jam jau perdavė sintautiečių laišką su šiuo prašymu.
Pasak susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus, jeigu tai būtų paskutinis šakiečių prašymas, tai labai džiaugtųsi, bet penktadienį bendraudamas su Šakių kelių valdybos darbuotojais ir diskutuodamas su meru bei administracijos darbuotojais jis išgirdo maždaug 4-5 kartus daugiau prašymų negu yra galimybių. „Stengsimės daug ką padaryti. Į jūsų prašymą žiūriu labiau teigiamai negu neigiamai, bet yra ir kiti prašymai, kainuojantys 7-8 mln. litų“,- savo nuomonę išsakė R. Sinkevičius.
Bendruomenių atstovai teiravosi ministro, kada bus išasfaltuota likusi kelio Šakiai – Kaunas atkarpa. R. Sinkevičius teigė nežinantis, ar turėtų komentuoti šį prašymą ir kažką prižadėti. „Jei yra tikslas šiai auditorijai ir Ministrui Pirmininkui girdint pasižadėti, tai aš gi ne prieš, patikėkit, kelias Šakiai - Kaunas neliks be dėmesio. Ministerijoje dirba ne tiek jau daug – 185 darbuotojai ir kelių programos lėšų niekas nesusideda sau į kišenę. Klausimas tik toks, jeigu darai šį darbą, tai nepadarai kažkam kito darbo. Šiais metais kelių programos lėšos, palyginus su praėjusiais, didėja 13 procentų. Vietiniams keliams jos beveik dvigubėja, o respublikinės reikšmės keliams didėja tik 7 procentais. Ieškosime galimybių, spręsime problemas“,- teigė susisiekimo ministras.
UAB „Lauksva“ pardavimų vadovė Loreta Valaitienė uždavė klausimą susijusį su verslo perspektyva, kalbant apie kvalifikuotus darbuotojus. „Mes turime Profesinės mokyklos skyrių, kuris yra mums neveiksnus. Mūsų verslo atžvilgiu negauname specialistų iš tos mokyklos. Švietimo sistema nefunkcionuoja ir neduoda mūsų perspektyvai darbuotojų, kurių mums reikia. Tarkim stalių, siuvėjų ir t.t. Kodėl taip yra?“,- klausė L. Valaitienė.
A. Butkevičius atvirai pasakė, jog Švietimo ir mokslų studijų programa yra įgyvendinta per šiuos dvejus metus blogiausiai. Ši problema turėjo būti išspręsta atliekant darbo rinkoje analizę, kurios metu turėjo būti ištirtas didžiausias specialistu poreikis prof. mokymo centruose, mokyklose, kolegijose ir universitetuose. „Turiu pasakyti, jog šis darbas nėra užbaigtas, universitetuose analizė yra padaryta, bet prof. mokyklose – ne. Bet ši problema yra visur, žemesnių kvalifikacijų darbuotojų reikia visur. Stengiamės šias problemas išspręsti“,- teigė Ministras Pirmininkas
Tarybos narys Edmundas Rinkevičius antrino A. Tarnauskui dėl regioninės politikos. „Klausimas paprastas ir aiškus, kalbame apie regioninę politiką, kas trukdo dabartinei valdančiajai daugumai pakeisti pelno mokesčio įstatymą ir regionuose investuojančioms įmonėms panaikinti pelno mokestį? Sprendimą galima priimti per penkias minutes. Įsikūrusios įmonės įdarbins žmones, pasikvies čia, pritaikys naujausias technologijas ir regionai suklestės“,- savo nuomonę išsakė tarybos narys.
A. Butkevičius atsakydamas į E. Rinkevičiaus klausimą teigė, jog Lietuva yra vienas regionas ir negalima pagal ES teisę kažko išskirti, todėl turėtume visai Lietuvai taikyti mažesnį mokestį, atsižvelgiant į apyvartą.
Tarybos narys Sigitas Stanaitis susirinkusiesiems išsakė savo mintis apie vietinių kelių apmokestinimą, skirtą ūkininkams. „Aš noriu pasiūlyti mokestį. Kadangi žemdirbiai, aš pats esu ūkininkas, važiuojame vietinės reikšmės keliais ir matome kokie jie yra, siūlau padaryti paprastą dalyką - įveskime nedidelį mokestį. Pavyzdžiui, už kiekvieną traktorių, pagal arklio galias. Ko gero niekas neprieštaraus, kad mes jį susimokėtume ir už surinktas lėšas susitvarkytume kelius. Padarykime pagaliau vienoje vietoje tikrą savivaldą“,- mintimis dalijosi S. Stanaitis. Susisiekimo ministras šiai idėjai pritarė, tik pabrėžė, jog šiuos dalykus visų pirmą reikia teisingai teisiškai įforminti.
Penktadienį viešėję svečiai susitiko su rajono meru, taip pat lankėsi Vidmanto Martinaičio ūkyje, UAB „Lauksva“ gamybinėse patalpose, diskutavo su Šakių kelių valdybos darbuotojais bei UAB „Grūduva“ kolektyvo atstovais.