Kasdien girdime daug širdį veriančių istorijų apie beglobius gyvūnus, kurių ir mūsų rajone apstu. Vieni bešeimininkių keturkojų gaili ir šeria, o kiti stengiasi atsikratyti. Džiugu, kad atsiranda neabejingų žmonių, kurie imasi padėti gatvėje atsidūrusiems, nuskriaustiems ir niekam nereikalingiems gyvūnams.

Laikraščio puslapiuose jau rašėme apie maždaug prieš septynerius metus Jančių kaimo (Lekėčių sen.) vienkiemyje iš didelės meilės gyvūnams įkurtą globos organizaciją VšĮ „Stebuklingi draugai LT“, kuriai visą savo širdį ir laiką atiduoda ne vietinės, o iš Kauno atvykusios moterys – gyvūnų elgsenos specialistė Ugnė Nedzinskaitė ir veterinarijos gydytoja Jurgita Kairienė.

Pasakojome ir apie dvi jaunas mūsų rajono savanores – šakietę Gabrielę Jurkevičę bei Gelgaudiškyje gyvenusią Gretą Drevininkaitytę, kurios, augindamos mažus vaikus, rado laiko pasirūpinti ir beglobiais keturkojais. Jų teigimu, pora savanorių viso rajono bešeimininkių kačių ar šunų problemos neišspręs – reikia perorganizuoti institucijų veiklą, keisti požiūrį ir visiems dirbti išvien. Bešeimininkių kačių problema per tam tikrą laiką išsispręstų, jeigu šios būtų pradėtos sterilizuoti, tačiau tai gali daryti tik gyvūnų globos organizacijos.

Ir pagaliau tokią organizaciją turime savo rajone. Pernai gegužę Užsienių kaime (Šakių sen.) buvo įkurta nedidukė gyvūnų gerovės organizacija VšĮ „Letenėlių namai“. Jos įkūrėja į mūsų kraštą nutekėjusi vilnietė Mėja Nutautaitė šiame darbe ne naujokė, turi sukaupusi 15 metų patirtį savanoriaudama gyvūnų globos organizacijose „Naminukai“ (Vilniuje) ir „Dryžuota laimė“ (Kaune).

Pasak M. Nutautaitės, kai tik atsikraustė į mūsų rajoną ir sužinojo, kad realiai čia nėra jokios gyvūnų globos organizacijos, kuri užsiimtų bešeimininkių kačių populiacijos mažinimu, jei reikia, jas gydytų ir čipuotų, iki padovanojimo globotų mažus kačiukus ir anksčiau buvusias naminukes kates, nedvejojo nė akimirkos, nes poreikis tikrai didžiulis. Todėl „Letenėlių namai“ pradėjo dirbti su katėmis ir sprendžia tik pavienius atvejus, susijusius su šunimis, nes jiems reikia papildomų sąlygų – socializacijos, dresūros, vedžiojimų.

Šiuo metu organizacija savų patalpų neturi, todėl priglaustos katės kol kas apgyvendintos vadovės namuose ir pas laikinus globėjus. Kaip informavo Mėja, kol įsikurs savame kieme stovinčiuose ūkiniuose pastatuose, „Letenėlių namai“ ieško patalpų su panaudos sutartimi (dėl to ketina raštiškai kreiptis pagalbos ir į rajono savivaldybę). Šiuo metu jos namuose gyvena devynios bešeimininkės katės, dvi iš jų gydomos nuo rinotracheito (kačių gripo), kuris labiausiai pažeidžia akytes. Kieme laksto du mažyliai, stebuklingai išgyvenę iš septynių šuniukų po parvoviruso (šunų maro).

Pašnekovė patikino, kad vietos klausimas vienaip ar kitaip išsisprendžia, labiau trūksta pagalbos rankų – savanorių, nes yra labai daug sričių, kuriose žmonės galėtų save realizuoti (socialiniai tinklai, rėmėjų paieška, renginių organizavimas nuo tapybos iki rankdarbių, įvairios edukacijos). „Letenėlių namuose“ savo savanorišką darbą tęsia ir G. Jurkevičė, kuri netrukus ketina persikelti gyventi į užsienį, tačiau patikino, jog šios veiklos nemes, nes paramos paiešką organizacijai gali vykdyti ir nuotoliniu būdu. Reikia paminėti, kad prie „Letenėlių namų“ savanorių prisidėjo ir šiuo metu Vilniuje besimokanti šakietė Gabrielė Avgustaitytė. Taigi, susibūrė visai šauni komanda.

„Pagrindinė mūsų užduotis – šviesti žmones, kokios sąlygos gyvūnui turi būti suteikiamos, išsiaiškinti, ar jis iš tikrųjų gali jas suteikti, nes tai irgi yra labai svarbu – norėti aš galiu daug, bet ar galiu tą padaryti... Kartais žmogui užtenka labai nedidelės pagalbos, pavyzdžiui, tik pagelbėti maistu, o kartais tenka įtikinti, kad jūs neturite galimybių ir turite leisti gyvūnui rasti naujus namus“, – pasakojo „Letenėlių namų“ vadovė, pridurdama, kad į gyvūno priežiūrą įeina ne tik maitinimas, bet ir gydymas apsirgus, skiepai, o jei tai šuniukas – jo socializacija ir vedžiojimas.

Gyvūnų gerovės organizacija kartu su rajono savivaldybe pradėjo vykdyti beglobių kačių sterilizacijos programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“. Pernai su savivaldybės prisidėjimu (2,5 tūkst. eurų) buvo sutvarkyta ir atgal paleista 117 katyčių ir katinukų. Šiemet šiai programai savivaldybė skyrė 4 tūkst. eurų. Pasak M. Nutautaitės, tai didelė pagalba, kadangi savo programoje jie nusimatę ne tik sterilizuoti ar kastruoti, bet ir paskiepyti bešeimininkes kates, tad tikisi ir vėl sutvarkyti maždaug tiek pat gyvūnų.

Pašnekovė patikino, kad mūsų rajone labai paplitusios mirtinos virusinės gyvūnų ligos. Tačiau tam kelią gali užkirsti skiepai, todėl jei šeimininkai nenori, kad jų augintiniai apsirgtų tokiomis mirtinomis ligomis kaip parvovirusas ar rinotracheitas, būtina bent vieną kartą nuo jų gyvūną paskiepyti. O nuo pasiutligės skiepas yra privalomas kasmet.

Reikia priminti, kad namines kates turėtų susitvarkyti (ir paskiepyti, ir sterilizuoti) jų šeimininkai, tačiau jei žmogus neišgali pats to padaryti, „Letenėlių namai“ gali padėti nuvežti ar sumokėti už procedūrą skolon, nes sunkiau besiverčiantiems ir 30 eurų už sterilizaciją ar 15 eurų už kastraciją yra dideli pinigai. Gyvūnus sučipuoti M. Nutautaitė gali ir pati, o štai visas kitas paslaugas organizacija atlieka Kaune, Žaliakalnio veterinarijos klinikoje.

„Daugiausiai pas mus atkeliauja sergantys gyvūnai, o pavasarį – mamos su mažyliais. Juos išdovanojame greičiausiai, vyresnių kačių nelabai kas nori. Vasarą naujų šeimos narių paieška apstoja, nes visi atostogauja. Dovanojimų pagausėja rudenį iki Kalėdų, o po to iki pavasario vėl ramu. Tai, ką turime šiandien, yra užsilikęs pernykštis derlius, – atviravo organizacijos vadovė. – Dovanojame gyvūnus ne visiems, pirmiau įsitikiname, ar tikrai jais bus tinkamai pasirūpinta. Daugelį gyvūnų traukiame iš mirties nagų tiesiogine to žodžio prasme, tad visai suprantama, jog mums rūpi, kad jie toliau gyventų laimingai ir kiek galima ilgiau.“