Išvažiuojamasis seniūnų pasitarimas šį kartą vyko Sintautuose. Seniūnai pastaruoju metu daugiausiai gyvena seniūnaičių rinkimų nuotaikomis, o spalis ir lapkričio pradžia buvo pats darbymečio metas kapinėse tvarkant atliekas.

Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas rajono administracijos vadovus ir kolegas pasitiko jaukiai suremontuotose, prikūrentose seniūnijos patalpose.

Kaip pasitarimo pradžioje informavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis, jau į pabaigą seniūnaičių rinkimai, išsirinkti beliko tik Šakių seniūnijoje. Tad, pasak administracijos direktoriaus, vėliau visus seniūnus, naujai išrinktus seniūnaičius kvies į mokymus bei arbatos puodeliui į savivaldybę, kur jiems bus įteikti pažymėjimai.

Kaip patys seniūnai juokavo, rūpesčių seniūnijose daug, ne vien lapų, „kurie šiemet neskuba kristi“, grėbimas. Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė pasakojo, kad dar spalį Janukiškiuose po vėtros net dvi paras nebuvo nei elektros, nei vandens. To priežastis – topolių šakos, pakibusios ant elektros laidų, tačiau seniūnei nepavyksta susitarti su ESO ir Kelių direkcija dėl medžių nugenėjimo. Seniūnė taip pat pasiūlė, kad ateityje galbūt reiktų seniūnų pasitarimus bent kas antrą mėnesį rengti savivaldybėje, kur dalyvautų skyrių vedėjai bei specialistai.

Seniūnams rūpesčių vis dar kelia kapinių atliekų išvežimas. Sintautų seniūno K. Birbilo teigimu, visos seniūnijos atliekas rūšiuoja, taip sutaupydami lėšas, tad kapinių atliekas reiktų vežti ne kada „atliekų vežėjas nori, bet pagal seniūnų pateiktą poreikį“.

Vicemeras Egidijus Peleckis visgi rekomendavo seniūnams susimažinti atliekų konteinerių kiekį kapinėse ir taip sumažinti paslaugos kaštus.

Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė dar kartą kėlė klausimą dėl kapinių atliekų aikštelių atitvarų poreikio, kad konteineriai nuo vėjo „neišvažinėtų iš aikštelės“. Jai pritarė ir Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius tvirtindamas, kad konteineriai daužosi ir į šalia esančioje aikštelėje stovinčius automobilius. Seniūnai savivaldybei yra pateikę ir tokių atitvarų poreikį, paskaičiavę reikalingas lėšas jiems pasigaminti ar įsigyti.

Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius pageidavo, kad rengiant tarybos sprendimų projektus būtų įtraukiami ir seniūnai. Jis turėjo pastabų dėl jau parengtų kapinių tvarkymo taisyklių.

„Tose taisyklėse nieko nerašoma apie neprižiūrimas kapavietes, jų panaikinimo tvarką. Dar galėtų taisyklėse būti numatyta, kad gyventojai, tvarkydami kapavietes, pasibraižytų mini projektėlį, nes jie susideda takus, trinkeles, suoliuką pasistato ant tako. Paskui kyla ir tarp pačių gyventojų konfliktai, o mes turim ieškoti kapaviečių savininkų po Kauną, Klaipėdą“, – kalbėjo seniūnas, o vicemeras Darius Jakavičius atsakė, kad projektinius pasiūlymus galima taisyti, tad paragino seniūnus teikti pastabas.

Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė priminė įsisenėjusį klausimą dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso taikymo.

„Kalbėjimasis gražiuoju dėl palaidų šunų ar apleistų sodybų neduoda rezultatų“, – sakė seniūnė.

Kaip paaiškino administracijos direktorius, nuo kitų metų savivaldybėje bus priimtas žmogus, kuris šiuo klausimu dirbs Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje.

Štai Šakių seniūnas Dalius Jasevičius nuogąstavo, kad, išpjovus prie Gotlybiškių tvenkinio medžius, taps nesaugu ir bus reikalinga įrengti kokį nors kelio atitvarą. Gelgaudiškio seniūną V. Dumčių neramina užsitęsę Skaistakaimio kaimo kelio darbai bei nesibaigiantys ginčai dėl Gelgaudiškio parko miške iškirstos medienos panaudojimo.

„Yra medienos, kuria galima būtų aprūpinti seniūnijas, darželius, kurie kūrena malkomis, tačiau šiandien turime šitą klausimą derinti su Gelgaudiškio bendruomene, matuoti iš naujo medieną, todėl kai kurie darbai ir stoja“, – tikino administracijos direktorius.

Kudirkos Naumiesčio seniūno Edvardo Belevičiaus rūpestis – bebaigiantis prakiurti vieno Vytauto g. daugiabučio namo, kuriame yra net 14 socialinių būstų, katilas. Tad, anot seniūno, reikės seniūnijai prie naujo katilo pirkimo prisidėti apie 2 tūkst. eurų.

Lukšių seniūno Vytauto Andziulevičiaus didžiausias galvos skausmas – nenaudojamų pastatų Novaraistyje griovimas, darbai gali atsieti apie 38 tūkst. eurų.

„Didžiausia problema – žmogiškieji ištekliai: dabar turime pusę vairuotojo, pusę traktoristo etato. Juokingai atrodo, o darbų daug“, – kalbėjo Lukšių seniūnas.

Seniūnams ypač rūpi seniūnijose remontuojamos gatvės ir keliai: Slavikų seniūną Redą Juškaitį neramina greideriavimo darbus atliekanti įmonė, mat pastarojo greideriavimo laukė tris savaites, tad nutarė pirkti pakabinamą greiderį ir kai kuriuos darbus atlikti patys, o štai Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas kėlė klausimą, kad nuo 2021 m. kol kas nevykdomi, jokie remonto darbai Smėlio g. Pasak vicemero E. Peleckio, dėl Smėlio g. Kriūkuose su rangovu sutartis pasirašyta rugpjūtį, o per du mėnesius turi prasidėti ir darbai. Kol kas seniūnai nesulaukė ir įmonės, šalinančios pavojingus medžius, su kuria dėl šių darbų yra sudaryta sutartis.

Seniūnai turi ir kuo pasidžiaugti: Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis džiaugiasi dalyje seniūnijos patalpų įrengtais naujais „Oras-oras“ šilumos siurbliais, Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė – pagaliau įrengtu apšvietimu Nemuno gatvėje.

Rajono vadovai pastabų seniūnams turėjo dėl gatvių apšvietimo, priminė, kad šviestuvus įjungtų anksčiau ryte ir išsijungtų vėliau vakare. Paragino ruoštis inventorizacijai.