Praėjusios savaitės penktadienis Šakių rajono savivaldybėje buvo neįprastai karštas. Tądien užfiksuota rekordiškai ilga tarybos posėdžio trukmė – net penkių su puse valandos. „Draugo“ kalbinti politikai neslėpė, kad tai buvęs rimtas išbandymas: vieni nespėjo įsigilinti į visus 80 (irgi rekordas!) darbotvarkės klausimų, kiti pavargo klausytis kolegų „lyrinių nukrypimų“ ar tiesiog išalko. Meras Raimondas Januševičius nesupranta tarybos narių nusiskundimų. Ilgą darbotvarkę jis įvertina kaip įveikiamą ir ironizuoja, kad para turi 25 valandas, tereikia anksčiau atsikelti.
Piktino neatsakingi kolegos
Pirmą kadenciją taryboje dirbančios socialdemokratės Kristinos Geršvaltaitienės pastarojo posėdžio trukmė nenustebino. Klausydama Kauno miesto, Kauno rajono tarybos posėdžių transliacijų, ji atkreipė dėmesį, kad ir kitose savivaldybėse situacija panaši.
„Ne tik šis, bet ir būsimi posėdžiai bus ilgi, kadangi pasikeitus įstatymui nuo šių metų pradžios savivaldybės atlieka naujas, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) perleistas funkcijas. Ir šįkart didžiąją darbotvarkės dalį sudarė būtent žemės klausimai, nes ūkininkai, ruošdamiesi deklaruoti pasėlius, skuba susitvarkyti dokumentus“, – aiškina K. Geršvaltaitienė.
Šalia objektyvių priežasčių politikė mini ir kitas. Ją stebino posėdžio laiką savo pasisakymais gaišinę kolegos, bandę kelti komitetuose jau aptartus klausimus, bei tie, kurie į posėdį atėjo akivaizdžiai nepasiruošę, neperskaitę iš anksto pateiktos medžiagos.
„Taip, tos medžiagos labai daug, susipažinti reikia daug laiko, bet toks mūsų darbas. Mane labiausiai išvargino tie besikartojantys klausimai. Matyt, kolegos, tikėdamiesi, kad tarybos posėdžių transliacijų žiūrimumas didesnis nei komitetų, taip siekia pelnyti dėmesio sau. To neturi būti“, – kolegų tuščiažodžiavimu piktinosi K. Geršvaltaitienė.
Teks griebtis reglamento apynasrio
„Pas mus dažnai atsiranda lyrinių nukrypimų, pasitaiko, kad tarybos nariai į posėdžius ateina nepasiruošę, nesusipažinę su projektais. Gal dar neturiu teisės kritikuoti, nes dirbu tik pirmą kadenciją, bet kad tas visiems akivaizdu“, – kolegei pritaria ir „valstietis“ Giedrius Pulokas.
Jis paaiškina, kad galutinė projektų versija tarybos narius pasiekia likus kelioms dienoms iki jų svarstymo komitetuose, t. y. gera savaitė iki tarybos posėdžio. Todėl keistai atrodo tie politikai, kurie į pastarąjį „ateina nustebę ir daug klausinėja“. Susidaro įspūdis, kad šią tribūną jie išnaudoja kaip eterį savireklamai.
„Viską numato Reglamentas. Komitetų posėdžiai nėra reglamentuojami – galime kalbėti kiek norime. O taryboje tuo pačiu klausimu galime pasisakyti keturias minutes. Kol kas tiek posėdžiui pirmininkaujantis meras, tiek tarybos nariai toleruojame vienas kitą, nors tų išėjimų už laiko ribos pasitaiko ne taip retai“, – pripažįsta G. Pulokas, manantis, kad posėdžiams ilgėjant daugžodžiaujančius kolegas teks stabdyti.
Buvęs meras: tokios darbotvarkės nepasirašyčiau
Opozicijoje dirbantis buvęs rajono meras konservatorius Edgaras Pilypaitis atkreipia dėmesį ir į techninį aspektą: į vieną tarybos posėdį sukrito visų uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų ir biudžetinių įstaigų ataskaitų tvirtinimas, taip pat finansinių rinkinių tvirtinimas. Jis sako, kad, remdamasis buvusia patirtimi, niekada nebūtų sau leidęs įteikti tarybos nariams tokios darbotvarkės.
„Vien fiziškai atsiversti tokios apimties medžiagą sunkiai įmanoma. Jau nekalbu apie tai, kad reikia padaryti analizę, įdomu pasižiūrėti ir palyginti, kas buvo ankstesniais metais, pasidomėti, ką planuoja patys įstaigų ar įmonių vadovai, ar tai dera su strateginiu rajono planu. Įsivaizduoju, kad didžioji dalis tarybos narių aklai pasitikėjo medžiagą pateikusiais administracijos darbuotojais, pačių įstaigų ar įmonių vadovais arba tiesiog kėlė ranką neskaitę. Man tai pats apmaudžiausias dalykas“, – piktinasi E. Pilypaitis, primindamas, kad šįkart darbotvarkėje buvo 80 klausimų, ankstesnis vidurkis – 40.
Politikas prisipažįsta dėl didžiulės apimties šįkart leidęs sau su švietimo įstaigų ataskaitomis susipažinti probėgšmais, kadangi jų specifika jam gerai žinoma. Bet, pabrėžia, nėra dovanotina, kai tarybos nariai paviršutiniškai žiūri į įmonių, teikiančių paslaugas, už kurias gyventojai moka, ataskaitas, jų surenkamų įmokų panaudojimo klausimus. Tam būtina skirti tiek laiko, tiek dėmesio.
„Žinodamas, kad bus daug klausimų, posėdžiui pradėjau ruoštis likus savaitei – aiškinausi sprendimų projektus, kurie anksčiau buvo registruoti savivaldybės svetainėje. Jei būčiau laukęs medžiagos, kuri tarybos narių sistemoje pateikiama galutinai suformavus darbotvarkę, nebūčiau spėjęs net pusės klausimų pažiūrėti“, – prisipažįsta E. Pilypaitis.
Jis primena, kad Savivaldos įstatyme nėra nurodyta tarybos posėdžius rengti tik kartą per mėnesį. Sprendimas – tartis su frakcijų vadovais ir skelti darbotvarkę per du posėdžius.
Tuščia tarybos nario kėdė: nors ilgai trukęs posėdis buvo su dviem pertraukomis, Ričardui Lekavičiui jų nepakako. Politikas pačiame posėdžio įkarštyje, niekam nieko nepranešęs, išėjo... užsiplikyti kavos. D. Pavalkio nuotr.
Teko rinktis, ką analizuoti, o kuo tiesiog pasitikėti
„Tragiškai didelė“, – taip informacijos, su kuria reikėjo susipažinti ruošiantis posėdžiui, apimtį įvertina tarybos narė konservatorė Rasita Grincevičienė.
Pačios posėdžio trukmės politikė nesureikšmina, nors per septynerius jos darbo taryboje metus dirbti taip intensyviai teko pirmą kartą.
„Standartinė darbo diena trunka aštuonias valandas, tad ne pati trukmė čia problema, – pabrėžia R. Grincevičienė, juokdamasi, kad ilgai posėdžiaujant minčių apie sumuštinį vis dėlto kildavo. – Bet tikiuosi, kad ateityje iš to bus pasimokyta, pavyzdžiui, ataskaitos išskirtos į kelis posėdžius, nes tokie medžiagos kiekiai tikrai sunkiai įveikiami. Prisipažinsiu, švietimo ataskaitas skaičiau tik kai kurių įstaigų – kurioje pati dirbau, kurioje mokosi mano vaikas, tas pats su medicinos įstaigomis. Dėl kitų, pritrūkus laiko, teko tiesiog pasitikėti.“
Kelia net sąmokslo teoriją
Kalbintų tarybos narių kritikos strėlės skriejo ir į nedrausmingus, sklandžią posėdžio eigą trikdžiusius kolegas. Daugiausiai jų teko Lietuvos regionų partijai atstovaujančiam Ričardui Lekavičiui.
Jam pačiam posėdžio darbotvarkė pasirodė „nesveikos apimties“ ir net kėlė įtarimų, kad valdantieji tokiu intensyvumu siekė išvarginti tarybos narius ir užmigdyti jų budrumą balsuojant.
Kolegų priekaištus, esą atėjęs į posėdį nepasiruošęs, neskaitęs ataskaitų ir vilkinęs jį užduodamais klausimais, R. Lekavičius atremia, nors neslepia, kad įveikė toli gražu ne visą medžiagos turinį, esą „tai neįmanoma“.
„Kai gyvai klausi vadovų, įvedamas žmogiškasis faktorius. Žymiai maloniau bendrauti ne skaitant raštus, o girdint gyvai išsakomą poziciją. Mes, politikai, atėję iš savo gyvenimų, aš dirbu pirmą kadenciją, todėl tikrai ne kiekvieną pažįstu. Manau, kad mano iniciatyva trumpai pristatyti savo vizijas pasiteisino, nes pradžioje jautėsi nervas, o paskui visiems net ir patiko“, – teisinasi R. Lekavičius.
Priemonių yra, bet tai ne posėdžių tankinimas
Išgirdęs, kad tarybos nariai reiškia nepasitenkinimą dėl praėjusio posėdžio, meras R. Januševičius atkerta: darbas yra darbas.
„Paroje yra 25 valandos, valandą anksčiau atsikėlus, galima daug nuveikti. Tarybos nariai turėtų įsivertinti savo laiką, susiplanuoti savaitgalį ir pirmadienį skirti susipažinimui su medžiaga. Visi projektai pateikiami antroje ketvirtadienio pusėje, o tai net keturios dienos iki komitetų posėdžių. Laiko tikrai pakanka, tad nematau, dėl ko jaudintis“, – įsitikinęs meras, bet pripažįsta iš tarybos senbuvių išgirdęs, kad šįkart darbotvarkė buvusi rekordiškai didelės apimties.
Jį labiau sujaudino tarybos nario R. Lekavičiaus nepagarbus elgesys – per vidurį posėdžio patraukė užsiplikyti kavos, praleido tris klausimus, trikdė darbą nereikšmingais pasisakymais.
Klausimas, ar svarsto imtis priemonių dėl būsimų posėdžių trukmės, R. Januševičius primena tarp tarybos narių kilusį nepasitenkinimą, kai vasario ir balandžio mėnesiais planinius posėdžius, bendru sutarimu jau ketvirtą kadenciją vykstančius priešpaskutinį mėnesio penktadienį, teko paankstinti.
„Kai kurie tarybos nariai tada nuogąstavo, klausinėjo, ar ir toliau taip bus mėtomasi iš datų, esą jie negali planuotis darbų, atostogų. Buvo nemažai nepasitenkinimo. Net neabejoju, kad būtų sunku pasiekti sutarimą posėdžiauti ne kartą, o du kartus per mėnesį. Ką galima padaryti, tai nebent pasinaudoti naujojo Vietos savivaldos įstatymo tvarka, leidžiančia biudžetinių įstaigų vadovų ataskaitas tvirtinti kolegijoms. Toks sprendimas nuimtų nuo tarybos posėdžio dienotvarkės nemažai klausimų“, – svarsto meras, planuojantis šia galimybe pasinaudoti nuo kitų metų.
Kristina iš Girėnų:
