Nors ponas Romas Gelgaudiškyje gyvenančiai 86-erių Eugenijai Bacevičienei visiškai svetimas žmogus, pas ją kurį laiką gyveno ir, pasijutęs šeimininku, pradėjo šokdinti senolę lankančią lankomosios priežiūros specialistę, jai grasinti, reikalauti pinigų ir mąstė net visai atsisakyti šios paslaugos. Galiausiai, maždaug prieš savaitę, su policijos pagalba jis buvo iškeldintas, tačiau vėl norėtų sugrįžti – tokio pobūdžio prašymą jis pateikė Socialinės paramos skyriui.

 

 

Gana keistos ir gal net kurioziškos situacijos atgarsiai, interpretacijos jau kuris laikas sklandė po Gelgaudiškį, o šią savaitę pasiekė ir redakciją. Pasirodo, šiuo klausimu jau kreiptasi ir į rajono valdžią, tad apie viską nuo pradžių...

Maždaug penkiasdešimtmetis vyriškis gal prieš mėnesį laiko pas 86-erių E. Bacevičienę prisiglaudė tik laikinai. Jis senolei visiškai svetimas žmogus, tačiau esą tokio prieglobsčio paprašė kaimynė, nes jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir yra tos kaimynės giminaitis. Tačiau situacija greitai pradėjo keistis, nes Romas pasijuto dideliu šeimininku. Senolę nuolat lanko lankomosios priežiūros specialistė Virginija Duobienė, kuri vienišai senolei atlieka būtiniausius darbus, pagamina valgio, kūrena krosnį, apiperka, sumoka mokesčius ir pan. Kaip sutarta su senolės giminaite, gyvenančia Kaune, ji tvarko ir visus finansinius klausimus. Tačiau ponui Romui tai pradėjo nelabai patikti. Kaip pasakojo V. Duobienė, jis pradėjo prašyti pinigų, neva pats gali pasirūpinti Eugenija, ją apipirkti ir pan. Be to, jis pradėjo kalbėti ir apie tai, kad senolei gal net nereikia tos lankomosios priežiūros paslaugos ir reikėtų jos atsisakyti. Su tuo kategoriškai nesutiko kaunietė giminaitė. Ji taip pat nepritarė svetimo žmogaus gyvenimui tetos namuose. Pasak lankomosios priežiūros specialistės, Romas ypač konfliktiškas ir sudėtingo charakterio žmogus. „Tik su įgaliotiniu šiaip ne taip iškrapštėme, tačiau man grasino, kad gerai nesibaigs, tai policijai pareiškimą parašiau. Jaučiuosi palaužta ir nerviškai ir šiaip, nes tikrai nieko blogo nepadariau. Ką sutvarkau, padarau, viską atsiskaitau giminaitei ir jai tinka“, - pasakojo V. Duobienė. Jos pasakojimu, senolės prasta atmintis ir galvojama, kad jai reikėtų netgi daugiau lankomosios priežiūros valandų. To esą pageidautų ir giminaitė. „Dabar priklauso penkios valandos per savaitę, bet dažnai užsuku dažniau, to prašo ir giminaitė, nes dabar tos priežiūros jai kartais mažoka“ – teigė specialistė.

Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė lankomosios priežiūros specialistę V. Duobienę apibūdino tik geriausiais žodžiais. Pasak jos, po šio įvykio jai skambino ir E. Bacevičienės giminaitė negailėjusi specialistei komplimentų, gyrė jos rūpestingumą bei atsidavimą darbui. „Moteris gyrė Virginiją, sakė, kad tokių žmonių nėra ir norėjo jai padėkoti ir per mus. Tikrai rūpestingas žmogus, dažnai valgio nuneša ir iš savo namų, aplanko dažniau nei priklauso“, - teigė V. Bielskienė.

Pati E. Bacevičienė, paklausta, kas čia vyko, sako nelabai ką atsimenanti, tačiau jai gerai taip, kaip yra. „Tai čia buvo buvo, bet neatsimenu, negaliu jums nieko pasakyt“, - teigė senolė. Ji sako dar šį tą valiojanti ir pati, bet džiaugiasi sulaukianti lankomosios priežiūros specialistės pagalbos. Vėliau prisiminė, kad kurį laiką čia gyveno toks „bachuras“ , bet esą jį iškėlė „milicija“ ir dabar sako nieko neįsileisianti ir nieko nenorinti. „Tai seniūnija žino, kaip čia buvo“, - teigė Eugenija.

Gelgaudiškio seniūnijos socialinio darbo organizatorė Sonata Augienė pripažino, kad konfliktinę situaciją teko spręsti su policija, nes V. Duobienei jau buvo neįmanoma dirbti. Be to, Romo gyvenimui pas E. Bacevičienę, kaip minėjome, prieštaravo ir giminaitė. Tad situacija buvo išspręsta surėmus pečius.

Kaip galima suprasti, tokia baigtis visiškai netenkino pačio Romo. Jis parašė raštą Socialinės paramos skyriui, nes vyriškis vėl norėtų gyventi pas senolę. Tuo nesistebi seniūnijos socialinio darbo organizatorė, nes spėja, kad neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos gelgaudiškietis tiesiog neturi kur dėtis. Galų gale, jam ta situacija buvo patogi. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės, ne jų kompetencija tai spręsti. „Jeigu nesutaria, tegul kreipiasi į policiją. Yra seniūnas, įgaliotinis. Ką mes galime padaryti? Negi turime spręsti kiekvieną konfliktą?“,- komentavo L. Pocevičiūtė.