Trys šakiečiai laukia donorų pagalbos

2015-ųjų pradžia organų donorystės ir transplantacijos srityje Lietuvai buvo itin sėkminga.
 
Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pavykęs tarptautinis donorystės ir transplantacijos procesas, kai mažajai lietuvaitei Estrėjai kovo pradžioje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo persodinta donoro iš Prancūzijos širdelė, pagausino pritariančiųjų donorystei gretas.

Šiemet daugiau registruojama potencialių donorų, o tai reiškia, kad organų donorystės svarbą supranta vis daugiau gydytojų reanimatologų. Jie šiemet aktyviau įsitraukia į donorystės procesą, dažniau pasiryžta psichologiškai itin sudėtingam ir atsakingam pokalbiui su mirusiojo artimaisiais apie konstatuotą smegenų mirtį, prašydami paaukoti artimojo organus ir audinius donorystei.
 
Donorystės ir transplantacijų skaičių mozaika

Per tris šių metų mėnesius Lietuvoje jau užregistruoti 33 potencialūs donorai (pernai per tą patį laiką – 28). Iš jų šiemet efektyviais donorais tapo 15 (pernai – 9 žmonės). Vienas organų donoras buvo tarptautinis.

Šiais metais Lietuvoje jau atlikta 50 transplantacijų, pernai per tris mėnesius – 39. Šiemet 25 recipientams persodinti mirusio donoro inkstai, 3 – gyvo donoro inkstai. Atliktos 6 širdies, 3 kepenų, 1 kasos ir inksto komplekso, 12 ragenų transplantacijų.

Daugėja pasirašančiųjų sutikimus donoro kortelei gauti – iš viso užregistruota 20 780 žmonių, sutinkančių po konstatuotos smegenų mirtiems aukoti save organų donorystei.

Marijampolės apskrityje šiuo metu organų ir (ar) audinių transplantacijos laukia 18 recipientų. Iš jų 6 žmonės (3 – iš Marijampolės, 2 – iš Šakių ir 1 – iš Kalvarijos) laukia donoro inksto, 2 marijampoliečiai – širdies transplantacijos, 7 – kepenų persodinimo (3 – iš Marijampolės, po 1 – Kazlų Rūdoje ir Šakiuose, 2 – Vilkaviškyje), 3 recipientai iš Marijampolės – donoro ragenų. Vienam Marijampolės apskrities gyventojui šiemet atlikta inkstų transplantacija, trims recipientams – širdies persodinimo operacija.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.