lebedzinskas r
Nuotr. Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Rimgaudo Lebedžinsko vadovaujama įstaiga rajone dirba pelningiausiai, tad ir priedai šioje įstaigoje – ne naujiena.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Jau įprasta, kad kiekvienais metais pelningai dirbančių gydymo įstaigų vadovai turi teisę išsimokėti priedus prie algos arba taip vadinamąją kintamąją dalį. Tačiau rajone tokias galimybes turi ne visi. Pavyzdžiui, pernai trijų gydymo įstaigų veiklos rezultatai buvo neigiami, tad apie didesnes algas tokių įstaigų vadovai gali tik pasvajoti.

Praėjusiais metais neigiami rezultatai buvo Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) (22 tūkst. 713 eurų), Panemunių ambulatorijos (2447 eurai) bei Šakių ligoninės (16 tūkst. 899 eurai).

Tarybai pateiktoje ataskaitoje Šakių PASPC vyriausioji gydytoja Rima Laukaitienė aiškina, kad neigiamai įstaigos finansavimui atsiliepia mažėjantis gyventojų skaičius, didesnę prisirašiusiųjų asmenų dalį sudaro vyresni pacientai, o tai irgi didina įstaigos išlaidas. Nedrausti privalomuoju sveikatos draudimu pacientai sudaro 7,84 proc. (806 asmenys) visų prisirašiusiųjų pacientų, kas taip pat turi įtakos neigiamam įstaigos veiklos rezultatui. Šioje gydymo įstaigoje prisirašęs 9941 rajono gyventojas. Praėjusiais metais padaugėjo gydytojų ir slaugytojų vizitų į namus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas neįgaliems asmenims. Šakių PASPC turi penkis medicinos punktus: Slavikų, Briedžių, Sintautų, Veršių ir Gotlybiškių.

Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis aiškino, kad neigiamas rezultatas susijęs su darbo užmokesčio didėjimu ir negautomis pajamomis už atliktas viršsutartines specializuotas ambulatorines paslaugas. Nors per ataskaitinį laikotarpį pavyko pakviesti dirbti keturis jaunus specialistus – gydytoją chirurgą, gydytoją anesteziologą-reanimatologą, atvyko dirbti radiologijos technologė ir kineziterapeutė, bet ligoninei reikalingi dar vienas gydytojas-kardiologas, anesteziologas-reanimatologas, gastroenterologas, terapeutas, pediatras, urologas, operacinės slaugytojos. Pasak A. Klimaičio, toliau išlieka aktualūs įstaigos nepakankamo finansavimo klausimai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), o tai susiję su dramatišku gyventojų skaičiaus mažėjimu rajone. Tai neleidžia esmingiau didinti personalo darbo užmokesčio, todėl gali tekti tai daryti įstaigos teigiamo metinio finansinio rezultato sąskaita. Vadovas tikina, kad prioritetu ligoninėje reikia laikyti paros chirurgijos profilį, nes šios srities praradimas grėstų žymiai pablogėjusia medicinos pagalba rajono gyventojams bei nutolstančia specializuota medicinos pagalba nuo jų gyvenamosios vietos.

„Išlieka svarbus steigėjo – rajono savivaldybės tarybos paramos ligoninei klausimas, nes nepakankamas finansavimas iš PSDF ir didėjančios sąnaudos gali nulemti tai, kad artimiausioje ateityje didės ligoninės technologinis atsilikimas bei apsirūpinimas specialistais – ne tik gydytojais, bet ir slaugytojomis, ko pastaraisiais metais dar vis pavykdavo išvengti“, – minėjo A. Klimaitis.

2014 m. reorganizacijos būdu buvo sujungtos Plokščių ir Kriūkų ambulatorijos ir tapo Panemunių ambulatorija, kurioje dirba 16 asmenų, iš jų – keturi gydytojai. Lyginant dvejus paskutinius metus prisirašiusiųjų skaičius sumažėjo 82 pacientais. Tačiau nors finansiniai rodikliai buvo neigiami, įstaigos vadovas Rimantas Bagdonas mato veiklos perspektyvas. Vienu pagrindinių uždavinių jis įvardija gydymo įstaigos renovaciją ar modernizavimą, prietaisų atnaujinimą, išlaidų planavimą neviršijant pajamų, dalyvavimą projektuose ir pan.

Tų gydymo įstaigų vadovai, kurių veikla pelninga, tarybai patvirtinus kintamosios dalies dydžius, iš PSDF lėšų gali mokėtis didesnes algas.

Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Rimgaudo Lebedžinsko vadovaujama įstaiga rajone dirba pelningiausiai – pernai įstaigos pelnas buvo 26 tūkst. 672 eurų. Iš viso įstaigoje dirba 27 žmonės. Lyginant dvejų paskutinių metų iškvietimų skaičių, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus iškvietimų taip pat mažėjo – 213 mažiau nei 2015m. Tokie pat 40 proc. kintamosios dalies dydžiai nustatyti ir Gelgaudiškio ambulatorijos vyriausiajam gydytojui Jėgui Poškevičiui (įstaigos pelnas 283 eurai) bei Kidulių ambulatorijos vyriausiajai gydytojai Romai Kriščiūnienei (įstaigos pelnas 6125 eurai). Tiesa, kintama dalis priklauso nuo kiekvieno gydytojo gaunamos algos dydžio. Pavyzdžiui, R. Lebedžinskas prie algos kas mėnesį gauna daugiau nei 360 eurų (neatskaičius mokesčių). Taip pat pelningai dirbo ir 30 proc. dydžiai nustatyti Griškabūdžio ambulatorijos vyriausiajai gydytojai Stasei Žilienei (įstaigos pelnas 2211), Lukšių ambulatorijos vyriausiajam gydytojui Arimantui Pačengai (įstaigos pelnas 67 eurai) bei Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiajai gydytojai Audronei Račiūnienei (įstaigos pelnas 35 eurai). Mažiausias, 20 proc. dydis nustatytas Lekėčių ambulatorijos vyriausiajai gydytojai Ligitai Armonavičienei (įstaigos pelnas 833 eurai).

Skaitant visų gydytojų ataskaitas matyti, kad situacija blogėja dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, darbuotojams didėja darbo krūvis, vis dažniau ir patiems gydytojams tenka vykti pas pacientus į namus. Vieša paslaptis, kad į regionus nesiveržia ir jauni specialistai, o kai kurie dirbantys rajone papildomai uždarbiauti vyksta ir kitur.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos