Kasmet registruojama vis daugiau erkių platinamų ligų – Laimo ligos (toliau - LL) ir erkinio encefalito (toliau - EE)– susirgimų. 2013 metais Šakių rajone jau užregistruotas 1 LL atvejis. Pernai mūsų rajone buvo daugiausiai EE susirgimų apskrityje.

 

Erkių platinamų ligų sergamumo rodikliai kasmet kinta. Vienas iš faktorių – pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas, tam yra ir kitų priežasčių. Kazlų Rūdos girininkijos miškai yra laikomi EE endeminiu židiniu. Marijampolės apskrityje nuolat registruojami susirgimai LL ir EE. 2012 m. Marijampolės apskrities užkrečiamų ligų struktūroje, išskyrus gripą ir ŪVKTI, erkių platinamos ligos sudarė 2 proc. 2012 m. apskrityje užregistruoti septyni EE atvejai. Daugiausiai susirgimų – keturi - buvo Šakių rajone, du Kazlų Rūdos savivaldybėje ir vienas Vilkaviškio rajone. 2012 m. LL apskrityje sirgo 39 asmenys. Daugiausiai šios ligos atvejų užregistruota Marijampolės savivaldybėje – 19. Lietuvoje praėjusiais metais užregistruota 495 ( 2011 m. -365) EE ir 2441 ( 2011 m. - 2430) LL atvejų.

EE susergama įsisiurbus iksodinei erkei, užsikrėtusiai EE virusais, arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, EE virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Dažniausiai susergama praėjus dviem – trim savaitėms po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7-14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, kartais sveikata gali pagerėti ir po to vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai. Persirgus EE dažnai lieka sveikatos sutrikimai, trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą (paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos).

LL sukelia bakterijos. Ligai būdinga didėjanti odos  eritema (paraudusi dėmė), atsiradusi  per dvi savaites  buvusioje erkės įsisiurbimo vietoje. Jos skersmuo turėtų būti apie penkis centimetrus, vėliau dėmė didėja, plečiasi, o spalva iš centro į kraštus blykšta. Lieka pakilę dėmės kraštai, kurie labiau matomi sušilus, išsimaudžius vonioje. Tai pirmoji ligos stadija. Jos metu galimi ir galvos, raumenų, sąnarių skausmai,  karščiavimas, bendras silpnumas.  Antroje ligos stadijoje atsiranda sunkių neurologinių (neuritai, meningitai), kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimai.

Aplinkos tvarkymas – viena iš ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Rekomenduojama nuolat valyti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles ir kt. Vykstant į gamtą patartina rengtis uždarais, prigludusiais, šviesesniais rūbais, kad būtų galima lengviau pastebėti erkę. Grįžus namo – atidžiai apsižiūrėti kūną, rūpestingai patikrinti paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą - į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Nuo erkių ne vienas saugosi ir įvairiais repelentais (erkes atbaidančios priemonės), tačiau jų poveikis trumpalaikis, todėl juos būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus. Gyvūnus nuo erkių patariama saugoti specialiais antkakliais ir pan.

Visgi viena efektyviausių EE profilaktikos priemonių - skiepai. Vakcina, kuri apsaugotų nuo LL, erlichiozės, babeziozės dar nesukurta, todėl gyventojai turėtų saugotis erkių įkandimų.

 

„Draugo“ inf.