Kokia visuomenė, tokie ir vaikai, - pažeidžiami ir nelaimingi?

klase moksleiviaiVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Prievarta šeimose, smurtas ir patyčios tarp nepilnamečių vaikų mokyklose, internetinėje erdvėje, psichologinė ir seksualinė prievarta, vaikų savižudybės. Paauglių žiaurumas, alkoholio ir narkotikų vartojimas, vis didėjantis nusikalstamumas. Tai - jau ne tik šiandieninės Vakarų pasaulio ar Lietuvos didmiesčių grimasos. Visa tai vyksta čia pat, mūsų rajone.
 
Nuotr. Rajono mokyklose, kuriose dažnai pasitaiko problemų dėl vaikų ir paauglių elgesio, ypač trūksta psichologų konsultacijų,- šie specialistai teturi po 0,25 ar 0,5 etato.
 
Statistika - ledkalnio viršūnė
 
Medikų, psichologų, vaikų teisių gynėjų ir pedagogų nuomone, atėjo laikas kuo garsiau skambinti pavojaus varpais. Ne tik kalbėti, piktintis, auklėti, bet ir ryžtis peržiūrėti mūsų valstybėje galiojančias tam tikras teisines nuostatas, griežtinti tėvų atsakomybę. Tiek suaugusieji, tiek ir vaikai turi žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Šių metų sausio 1 dienos duomenimis, rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus sąrašuose buvo 169 socialinės rizikos šeimos. Į šį sąrašą 43 šeimos įrašytos dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimų tinkamai rūpintis savo vaikais. Dėl nuolatinio girtuokliavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo sąraše yra 20 šeimų.

Alkoholis ir smurtas,- toks kai kurių šakiečių gyvenimo būdas, regis, jau mūsų net nestebina. Praėjusiais metais policija įregistravo 93 pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje. Dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaiko teisių pažeidimo atvejų pernai įregistruoti 96 administracinės teisės pažeidimai. Smurto prieš nepilnamečius vaikus šeimose būta 14 atvejų, mokyklose įregistruoti 2 atvejai.  Tokia oficialioji statistika. Suprantama, tai tėra tik ledkalnio viršūnė.

Tikslas – padėti skriaudžiamiems vaikams

„Mūsų skyrius bendradarbiauja su Kauno šeimos santykių institutu, stengiamės suteikti pagalbą smurtą patyrusiems vaikams arba smurto liudininkams. Sėkmingai bendradarbiaujame su rajone veikiančia Pedagogine psichologine tarnyba, policijos pareigūnais. Į socializacijos centrą  šiuo metu esame išsiuntę tik vieną nepilnametį. Pirmiausia visada giname vaiko interesus. Deja, vaikai labai puikiai žino savo teises, tačiau labai dažnai pamiršta atsakomybę“,- sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė. „Manau, mūsų visuomenė su Nepriklausomybės atėjimu  ilgą laiką matė vien tik savo teises. Štai viena mama skundėsi, kad darželį lankantis jos penkiametis sūnus pagrasino, jog, jei tėvai nenupirks žaislo, jis pasiskųs, kad jį skriaudžia...“- sakė R. Lebedžinskienė. Pasak jos, gal iš tiesų mums vertėtų pasisemti patirties iš Norvegijos, o ne piktintis ten galiojančia tvarka. Šioje šalyje be smurto auga jau trečia karta,- pozityvūs rezultatai šioje šalyje akivaizdūs. Čia veikianti Vaiko teisių apsaugos sistema kovoja ne su pasekmėmis, kaip yra Lietuvoje, o užkerta kelią apskritai pačioms problemoms atsirasti.
 
Tegul augina valstybė...

Praėjusiais 2014 metais iš rizikos šeimų dėl įvairių priežasčių buvo paimti 34 vaikai, kurie atsidūrė globos namuose ar globėjų šeimose. Beje, vaikų namuose vietų jau seniai trūksta, pasigendama ir globėjų, norinčių globoti svetimus vaikus. Rajone per praėjusius metus tėvų valdžios apribojimas pritaikytas 16 asmenų, 2013 metais – net 27 asmenims. „Per dešimt mano darbo metų norą susigrąžinti vaikus pareiškė tik dvi motinos,“- sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Lebedžinskienė. Iš vienos šakietės moters valstybės globon buvo paimti trys vaikai. „Deja, savo gyvenimo būdo ji nepakeitė,- nuolat girtavo, vėl pagimdė vaikelį, kuris  tikriausiai  taip pat atsidurs vaikų namuose,“ - žiaurios kasdienybės neslėpė pašnekovė. Juk teisė gimdyti iš tokių moterų neatimama. Valstybė šioms „motinoms gegutėms“ ir jų sugyventiniams moka socialines pašalpas, socialiniai darbuotojai dar vis turi vilties įdiegti jiems socialinių įgūdžių, o valstybė, tiksliau visi mokesčių mokėtojai, augina jų vaikus... „Kokia mūsų visuomenė, tokia ir šeima. Televizija ir internetas uždeda itin ryškų antspaudą tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų  psichikai,- visur vyrauja smurtas ir prievarta. Dabar vaikai jau kitaip žaidžia,- dažniausiai šaudo, nes turi kažkam atimti devynias gyvybes. Ir labai nustemba sužinoję, kad kieme lankstantis kačiukas turi tik vieną gyvybę... Pradinukų mokytojai apstulbę, kokius rašinėlius rašo mažamečiai vaikai. Šiandien mūsų gyvenime, deja, kitokie prioritetai nei buvo anksčiau. Moralinių vertybių skalė pasikeitė,- ypač ryškus sumaterialėjimas. Yra ir Šakiuose tokių verslininkų šeimų, kurių pradinukai vaikai iš mokyklos nenori eiti namo, nes namai tušti,- abu tėvai užsiima verslu. Gerai, jei vienas vaikas po pamokų pasikalbės su mokytoja, kitas nueis į būrelį, o trečiasis, deja, išeis į gatvę“,- apie rajono šeimų  problemas kalbėjo R. Lebedžinskienė.
 
Viskas priklauso nuo šeimos  

Kaip pastebi rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Zita Skaisgirienė, vaikų problemas pirmiausia reikia pradėti spręsti nuo tėvų. Formuojantis vaiko asmenybei, svarbiausias etapas yra nuo gimimo iki dvejų metų.  „Šiuo laikotarpiu, mamytė turėtų būti vaikui tarsi „veidrodžiu“, atspindėti jo emocijas, reakcijas ir patenkinti visus jo fiziologinius bei psichologinius poreikius. Tai yra pagrindas vaiko savasties formavimuisi. Savastis – tai mūsų reakcijos, emocijos, pojūčiai. Susiformavusi savastis, suteikia galimybę ne tik suvokti ir pažinti save, bet ir matyti kitą žmogų kaip atskirą, priimti kitaip mąstančius, kitaip atrodančius“, - sakė ilgametę patirtį turinti psichologė Z. Skaisgirienė. Pasak pašnekovės, kai savasties neturime, tada bendraujant su kitais vyrauja galios santykiai. Deja, daugelis tėvelių stokoja emocinio ir socialinio brandumo. Jie neturi susiformavusio svarbiausio tėvystės įgūdžio – savo emocijų suvokimo ir valdymo. „Tėvai nemoka priimti vaiko tokio, koks jis yra. Sudėtingose situacijose nevaldomos emocijos dažnai prasiveržia žodiniu arba fiziniu smurtu prieš vaiką arba jo mamą. Norėdami atstatyti savo saugumą ir pakelti savivertę, daugelis smurtą namuose patyrusių vaikų, susitapatina su agresoriumi. Mokykloje jie pradeda tyčiotis arba kitokiais būdais skriausti už save silpnesnius“,- suaugusiųjų ir vaikų santykius komentavo psichologė Z. Skaisgirienė.
 
Savižudybė – tai pagalbos šauksmas

Pastaraisiais metais rajone vis dažniau išgirstame apie jaunų žmonių ir net vaikų savižudybes,- kasmet savo noru iš gyvenimo pasitraukia arti 20 šakiečių. Deja, šiais metais jau nusižudė vienas šešiolikmetis, vienos miesto mokyklos moksleivis. Lietuvoje kasmet nusižudo apie 2 tūkstančiai žmonių. Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aušra Jakavičienė pastebi, jog pagrindinė savižudybės priežastis yra psichologinė, nes pirmiausia tai yra agresija prieš save. „Pagrindinės savižudybės rizikos faktoriai gana įvairūs. Tai ir vienatvė, socialinių ryšių stoka, problemos šeimoje, kitos priežastys. Ypač sukrečia nepilnamečių vaikų savižudybės. Vienas iš veiksnių, lemiančių savižudybės pasirinkimą, yra depresija,- net 60 proc. žmonių, sergančių depresija, nusižudo. Sklando toks mitas, kad savižudybė yra paveldima. Iš tiesų taip nėra. Besikartojančios vienos šeimos narių savižudybės,- tai tiesiog toks šeimos elgesio modelis, nes šeimos nariai neišmoko kitaip spręsti savo problemų“,- pastebi A. Jakavičienė. Taigi, pasak psichologės, labai svarbu, kad tiek visuomenėje, tiek ir konkrečioje šeimoje nuostata dėl savižudybių netaptų teigiama.
 
Agresija – žmogaus silpnumo požymis

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje patyčias mokykloje ir šeimoje patiria apie 80 proc. berniukų ir apie 70 proc. mergaičių. Patyčios modernėja,- elektroninėje erdvėje jos paliečia apie 20 proc. vaikų. Deja, Lietuva pagal smurtą ir patyčias patenka į pirmaujančiųjų Europos valstybių sąrašą. Psichologės A. Jakavičienės teigimu, jei vaikas patiria smurtą ir patyčias šeimoje, atėjęs į mokyklą jis savo skausmą ir pyktį išlies būtent ant kitų bendraklasių. Juk tėvams jis negali pasipriešinti, tad renkasi savo taikiniu silpnesnį už save. Ir vėl tenka atsigręžti į šeimą. „Labai gaila, tačiau niekas nemoko tėvų būti gerais tėvais, - nėra tokios sistemos. Dažnas toks reiškinys, kai iš bendramokslių tyčiojasi gana aukštą socialinę padėtį visuomenėje užimančių tėvų vaikai. Pedagogai stengiasi tokių faktų tarsi nepastebėti, kad nereikėtų susidurti su šių vaikų tėvais. Šiek tiek greičiau mokykla sureaguoja, kai patyčias vykdo socialinės rizikos šeimose augantys vaikai“,- pastebi A. Jakavičienė. Anot jos, reikia stiprinti pagalbą vaikams, nes daugeliu atvejų ji yra tiesiog neefektyvi. Šiuo metu galioja tam tikra tvarka dėl įpareigojimo tėvams išklausyti bendravimo su vaikais kursus. „Paruoštas puikus aprašas, tačiau, deja, daugeliu atvejų jis tiesiog neveikia ar veikia labai silpnai. Mokyklose turėtų dirbti psichologai ne 0,25 etato, bet turėti nors  0,5 etato, o didžiosiose rajono mokyklose būtinas visas psichologo etatas. Mes į mokyklas galime atvykti tik kartą per savaitę, o toks specialistas čia turėtų dirbti nuolat “,- įsitikinusi psichologė A. Jakavičienė. Anot pašnekovės, kol kas tose rajono mokyklose, kuriose nėra psichologo etato,  nėra ir tinkamų patalpų ir sąlygų atvykstančiam psichologui dirbti su vaikais, net neužtikrinamas pokalbio konfidencialumas. „Mes matome, kaip stipriai yra pažeistos vaikų asmenybės. Labai skaudu, kai tėvai įstumia vaiką į kabinetą ir nori , kad  mes jį „suremontuotume“ tarsi kokį sugedusį laikrodį. Patys tėvai nelinkę nieko keisti ir keistis“,- atvirai kalba  A.Jakavičienė.
 
Pavojingiausias yra abejingumas

Rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Dana Kriaučiūnienė neslepia, kad per dešimt tarnybos veiklos metų sukaupta patirtis ir turima statistika rodo, jog problemų kasmet tik daugėja. Nors moksleivių skaičius rajono mokyklose mažėja, tačiau vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais gretos nuolat auga. Kaip rodo 2014 metų statistika, rajone iš viso yra 739 vaikai, kuriems yra pripažinti specialieji ugdymosi poreikiai. Praėjusiais metais tarnyboje įregistruoti 365 atvejai, kuomet specialistų psichologinės  pagalbos bei konsultacijų prireikė ne tik vaikams,  bet ir tėvams ar pedagogams. Nagrinėtos problemos susijusios su vaikų elgesio ir emocijų sutrikimais, bendravimo ir mokymosi problemomis, patirtomis patyčiomis ir smurtu šeimoje ar mokykloje,  kiti klausimai. Kaip pastebėjo D. Kriaučiūnienė, tarnybos specialistai nuolat vykdo projektinę veiklą, vyksta į mokyklas, veda seminarus, skaito paskaitas, ruošia prevencines programas. „Svarbiausia visiems būti neabejingiems smurto ir patyčių ženklams tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek visuomenėje. Kaip teigia vaikų ir paauglių psichiatras prof. Dainius Pūras, agresyvūs vaikai – traumuoti vaikai. Jie patys yra aukos, nes agresija yra silpnumo požymis. Ir nieko nėra blogiau, kai matome abejingus tėvus, abejingus mokytojus ar abejingą visuomenę. Mūsų tarnybos specialistų darbas kaip tik ir yra orientuotas į prevenciją, siekiant kovoti su pačiomis blogio priežastimis“,- pabrėžė  tarnybos direktorė D. Kriaučiūnienė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px