Ginčų taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui – taikinimo tarpininkui (mediatoriui). Visose Europos Sąjungos šalyse tokia praktika populiari jau seniai. Lietuvoje mediacija pradėta įgyvendinti 2008 metais, priėmus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą, tačiau lietuviai iškilusius ginčus spręsti taikiu būdu, matyt, dar nepribrendo.
Užsienio šalių praktika rodo, jog ginčų sprendimas mediacijos būdu duoda apčiuopiamos naudos valstybiniu mastu: jis sumažina bylų naštą teismams, efektyviau organizuojamas teismų darbas ir sumažėja valstybės biudžeto išlaidos. Mediacijos naudą jaučia ir abi ginčo šalys: jos pačios, patirdamos mažiau priešiškumo, gali kontroliuoti ginčo sprendimo eigą ir rezultatus, atkurti gerus santykius ir abipusę pagarbą. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu yra užtikrinamas konfidencialumas, o bet kuri šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos procedūrų, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.
Be to, jei pasirinksite ginčą civilinėse bylose išspręsti naudojantis teismine mediacija, sutaupysite nemažai savo laiko ir pastangų, kuriuos eikvojamos besibylinėjant, taip pat – pinigų, nes teisminės mediacijos procedūrą užbaigus taikiu susitarimu grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio.
„Draugo“ inf.