Pasieniečių globojami slavikiečiai jaučiasi saugūs

Šilgalių užkardai nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio vadovauja Ramūnas Maksvytis, anksčiau dirbęs Kudirkos Naumiesčio užkardoje.„Pagrindinis mūsų darbas ir pareiga - saugoti pasienį“, - trumpai drūtai taria užkardos vadas R.Maksvytis, įspėdamas, kad tam tikrų faktų ir skaičių negalės minėti, nes jie yra neviešinami. Pasak užkardos vado, sienos pažeidėjų bei kontrabandos srautai, palyginus su ankstesniais metais, yra šiek tiek sumažėję. Beje, pasieniečiai taip pat vykdo ir kai kurias policijos funkcijas. Slavikų seniūnijos gyventojai jaučiasi ypač saugūs, kadangi nuolat tiek miestelyje, tiek atokesnėse seniūnijos vietose budi pasieniečiai. Slavikiečiai puikiai žino, kad nė vienas neprieis prie Šešupės nepastebėtas, - žmonės spėlioja, kur pasieniečiai suslėpę itin jautrius amerikietiškus daviklius, kurie fiksuoja net ir mažiausią judėjimą pasienio ruože.

 

Nuo 1997 metų Šilgalių užkarda persikėlė į naujas modernias patalpas. Pastaraisiais metais, kaip pastebi užkardos vadas, buvo daug pasikeitimų, ypač pagerėjo materialinė bazė. „Turime nemažai modernios papildomos specialiosios įrangos, kuri leidžia geriau apsaugoti pasienio ruožą nuo pažeidėjų. Pažeidimų sumažėjimas susijęs ir su tuo, jog mažėja prekių kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninės Rusijos. Dabar populiariausia kontrabandinė prekė – cigaretės“,- sakė R.Maksvytis. Jei prie Nemuno dirba „ichtiandrai“, po vandeniu plukdantys kontrabandą, tai per Šešupę, kurios vaga yra gana siaura, kontrabanda gabenama daug paprasčiau. Būna, tiesiog permetamas per upę valas ir dėžės su cigaretėmis pertempiamos. Kaip pastebi pareigūnas, kontrabandininkų veiklos taktika nuolat keičiasi. Žinoma, sienos pažeidimai dažnesni tamsiu paros metu.

 

Kaip ir kiekvienas nelegalus verslas, taip ir kontrabanda taikosi prie besikeičiančių aplinkybių ir sąlygų. Slavikų seniūnijos gyventojai kartais pabando talkinti kontrabandininkams, tačiau patys nedrįsta užsiimti kontrabandos verslu. „Visur, kur daromos rimtesnės nusikalstamos veikos, veikia organizuotos nusikaltėlių grupės. Nusikaltimai yra planuojami, organizuojami, palaikomi konkretūs ryšiai su Rusijos nusikaltėliais. Juk turi būti užtikrintas kontrabandos transportavimas, saugojimas, realizavimas. Tad šiuose nusikaltimuose dalyvauja daug asmenų. Tai organizuoti nusikaltimai, kuriuos vykdo stambesnės grupuotės iš Marijampolės, Jurbarko bei kitų rajonų“,- situaciją pasienyje komentavo užkardos vadas. Pavienių asmenų,  gabenančių kontrabandą per sieną, sulaikoma gana retai.

Pasieniečių tiesioginis darbas - vykdyti sienos fizinę apsaugą, tikrinti tam tikrus duomenis, o rimtesne analize užsiima kriminalinės žvalgybos skyrius ir kitos atitinkamos tarnybos. Praėjusiais metais Šilgalių užkardoje buvo išaiškintas rezonansinis įvykis, kuomet kontrabandininkams talkino net vienas užkardos pareigūnas. Jis užsiėmė slaptos informacijos perdavimu. Šioje cigarečių kontrabandos gabenimo nusikalstamoje veikoje dalyvavo organizuota grupuotė, sudaryta iš Jurbarko ir Marijampolės regione gyvenančių asmenų. „Šis įvykis mūsų užkardoje, kuomet paaiškėjo, kad nusikaltėliams talkino pareigūnas, buvo tikrai nemalonus. Šis žmogus jau seniai čia nebedirba“,- praėjusių metų įvykius prisiminė R.Maksvytis.

Visa pasienyje sulaikyta kontrabanda yra sunaikinama. Teismui priėmus sprendimą baudžiamojoje byloje, kontrabanda pergabenama į Muitinės sandėlius, kur vyksta jos naikinimas. Jeigu administracine tvarka sulaikomas neteisėtai gabenamas krovinys, iš Pagėgių rinktinės jis taip pat išgabenamas sunaikinimui. Pasieniečių konfiskuotos cigaretės sukūrenamos katilinėse. „Kodėl kokybiškos prekės naikinamos, ar negalėtų būti realizuojamos, o lėšos nukeliautų į valstybės biudžetą ir , sakykim, būtų skiriamos pareigūnų skatinimui?- ne vienam mokesčių mokėtojui kyla toks gana pagrįstas klausimas. „Teigiama, kad pardavus kontrabandines prekes, būtų iškreipiama rinka. Žinoma, visuomenė kritiškai vertina tokius veiksmus. Tam tikra grupė kontrabandinių prekių ( suprantama, ne cigaretės ar alkoholis) galėtų būti skiriama labdarai. Konfiskuotos prekės su padirbtais prekiniais ženklais,- drabužiai, avalynė ir kita, -  taip pat sunaikinamos. Nors šis klausimas nuolat keliamas viešumon, kol kas niekas nesikeičia,“- visuomenės nuomonei pritaria ir užkardos vadas R.Maksvytis. Regis, tam tikrų verslo grupių interesai ir jų lobistinė veikla pasiekia aukščiausius valdžios sluoksnius, o visuomenės balsas įstatymų leidėjus mažai įtikina.

„Talkiname pasienio ruožo gyventojams,- policija iš Šakių ne visada gali operatyviai atvykti į įvykio vietą. Pasitaiko įvairių bėdų,- pradedant buitiniais konfliktais, užklimpusiais automobiliais ir baigiant vykdomais nusikaltimais. Slavikų krašte jau seniai pamiršti tokie nusikaltimai kaip gyvulių vagystės, nors šiaip vasaros metu rajone tai gana dažnas reiškinys“,- kalbėjo pašnekovas. Pasienio ruože (5 km teritorija nuo valstybės sienos) galioja nustatytos taisyklės, - reglamentuojamas asmenų buvimas, ūkinė veikla. Kiekvienas, esantis pasienio ruože, turi turėti asmens dokumentus. Žinoma, karvės melžti einančios močiutės parodyti dokumentus pasieniečiai tikrai neprašo. „Patruliuojantys pareigūnai vietinius gyventojus puikiai pažįsta, su jais gerai sutaria, tad jokių nesutarimų neiškyla,“- patikino užkardos vadas R.Maksvytis. Per metus Šilgalių užkardos pasieniečiai užfiksuoja iki šimto sienos pažeidimų. Jei su valtimi ketinama plaukti Šešupės upe, būtina turėti leidimą. Žvejyba neribojama, tačiau asmens dokumentus taip pat reikia nepamiršti pasiimti. Už pagrindinį pasienio ruožo taisyklių pažeidimą yra skiriama bauda nuo 150 iki 300 litų pirmą kartą, antrą kartą padarius tą patį pažeidimą bauda didinama nuo 300 iki 600 litų. Anot užkardos vado, vietiniai gyventojai pažeidimų padaro mažiausiai.

Viena aktualiausių problemų, kurią atvirai įvardino užkardos vadas, - itin maži pareigūnų atlyginimai.„Darbo pobūdis neadekvatus pareigūnų atlyginimui. Dirbame pavojingomis ir sudėtingomis lauko sąlygomis,- naktimis, pamainomis. Tenka pareigūnams susidurti su pažeidėjų pasipriešinimu, panaudoti ir tarnybinį ginklą, dujas ar gumines lazdas. Kabinetuose sėdi tik budėtojai, o visi kiti dirba pasienio ruože“, - sakė R.Maksvytis. Kita aktuali problema – pasieniečių stygius. Kuomet jaunas pareigūnas uždirba nuo 1500 iki 2000 litų, neretai po keleto metų jis ryžtasi atsisakyti darbo ir išvyksta uždarbiauti į Angliją. Didinti atlyginimus pareigūnams žadama beveik kasmet, tačiau iki šiol to nėra padaryta. Visgi užkardos vadas pasidžiaugė, kad užkardoje dirba nemažai jaunų žmonių, pasiryžusių įveikti visus sunkumus. Neseniai pasieniečių gretas papildė būrelis pareigūnų, tarp jų - kelios merginos. Iš viso užkardoje dirba aštuonios moterys. Dar tik mėnesį tarnybą atliekanti marijampolietė Daiva Stankevičiūtė, sargybos skyriaus pasienietė, nesigaili baigusi Pasieniečių m mokyklą ir pasirinkusi Šilgalių užkardą. „Tai puikus darbas,- gali tarnauti valstybei, siekti karjeros. Labai geras kolektyvas, šiltai priėmė. Kol kas viskas tikrai labai puiku ir įdomu,“- savo įspūdžiais naujoje tarnyboje dalijosi mergina.

„Norėčiau pakviesti visus, kas turi aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą, ir yra iki 25 metų amžiaus, kreiptis į mūsų užkardą. Nuo rugsėjo 1 dienos organizuojami trijų mėnesių įvadiniai kursai tiems, kas norėtų tapti pareigūnais,“- rinktis pasieniečio profesiją jaunimui siūlo užkardos vadas R.Maksvytis.