Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė (dešinėje) pasidžiaugė, kad maždaug pusė skyrių baigusių absolventų lieka dirbti rajono įmonėse. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Antradienį, lapkričio 9d., savivaldybės posėdžių salėje po ilgokos pertraukos ir vėl surengti Verslo pusryčiai. Tiesa, renginyje dalyvavusius verslininkus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Susitikimo metu kalbėta apie profesinį mokymą, apžvelgta situacija darbo rinkoje ir kitos aktualijos.
Peržiūrėjus programą – eilutė verslui
Verslo pusryčius įžanginiu žodžiu pradėjęs meras Edgaras Pilypaitis pasidalijo informacija, kad dabartinė Susisiekimo ministerijos vadovybė pasiūlė performuoti kelių priežiūros plėtros programą bei jos finansavimo metodus. Žadama daugiau pinigų paskirti tiesiai per savivaldybes nepasiliekant vadinamųjų rezervinių priemonių. Savivaldybių asociacija, kalbėjo meras, šį siūlymą sveikina, bet jos irgi gaus tam tikrą užduotį – pasirengti trimetes programas, kurios atitiktų tam tikrus kriterijus pinigams paskirstyti ir panaudoti. Meras pastebi, kad ši programa ne visada atitinka aktualijas, ypač kalbant apie verslą ar didesnius objektus, tad šią programą rajone bus siūloma peržiūrėti.
„Siūlysime persvarstyti trimetę kelių programą, galbūt įrašant kažkokią procentinę eilutę verslo objektų pasiekiamumui – ar gamybinių, ar paslaugų teikimo. Reiktų pasiinventorizuoti situaciją, kokie poreikiai būtų“, – kalbėjo E. Pilypaitis ir pridūrė, kad turi būti aiški tvarka, kaip tie pinigai būtų naudojami, tad laukiama pasiūlymų, o vėliau būtų priimti ir konkretūs sprendimai.
Jis atkreipė dėmesį, kad kitokių tiesioginių programų remti verslui nėra, nebent mokesčių mažinimas, tačiau tai tas pats kraujas, kuris varinėja visą ekonomiką. Todėl turėti patrauklią infrastruktūrą, svarstė meras, svarbu tiek jau esamam, tiek galbūt ir naujai besikuriančiam verslui. Tokią iniciatyvą teigiamai įvertino ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės vadovas, UAB „Gulbelė“ direktorius Arūnas Tarnauskas.
Rajone lieka pusė absolventų
Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė pristatė programas, kurios šiuo metu yra skyriuje, ir siūlė visiems kartu ieškoti naujų veiklos krypčių, kad ir jaunam žmogui, ir verslui būtų gerai. Ji informavo, kad skyriuje galimybę mokytis pirminio profesinio mokymo turi turintys vidurinį išsilavinimą, taip pat organizuojamas tęstinis profesinis mokymas, jau keleri metai priimami mokiniai ir į 9 ir 10 klases, taip pat mokoma pagal modulius, dėstomi ūkininkavimo pradmenys ir pan. Pernai skyriuje naujai įsigytos staliaus-dailidės, elektriko, e-pardavėjo-konsultanto modulinės programos, nuo anksčiau vykdomos ir socialinio darbuotojo padėjėjo, virėjo bei kitos profesinio mokymo modulinės programos. Patirties semiamasi ir kituose profesinio rengimo centruose.
M. Jurgilienė pasidžiaugė, kad skyriuje mokinių skaičius auga ne tik profesinio mokymo, bet ir pagrindinio ugdymo grupėse. Rugsėjo 1 d. skyriuje buvo 322 mokiniai.
Vykdant pameistrystę praktinis mokymas įgyvendinamas bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, pavyzdžiui, UAB „Mediresta“, UAB „Šaka“, Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinių paslaugų centru, Šakių ligonine ir kt. Šiais metais pameistrystės projekte, kur finansavimas gaunamas ir pameistriui, ir meistrui, planuoja dalyvauti ne tik anksčiau jame dalyvavusios įmonės „Gulbelė“, „Ligitra“, „Bakūžė“, „Nemira“, bet sąrašas pasipildė ir naujais verslo subjektais – „Audrokesta“, „Timberteam“, „Ecococon“.
„Labai smagu, kad rajono darbdaviai glaudžiai bendradarbiauja ir galime kartu dalintis patirtimi įtraukdami į šią veiklą tiek mokinius, tiek darbuotojus ir finansiškai abipusiai ieškant bendro rodiklio tiek žinių, tiek kvalifikacijos tobulinime“, – kalbėjo M. Jurgilienė.
Ji pripažino, kad nors nemažai jaunų žmonių traukia didieji miestai, bet vedėją džiugina, kad maždaug pusė absolventų lieka ir savo ateitį mato rajone. Pavyzdžiui, iš 2021m. skyrių baigusių 105 absolventų rajono įmonėse dirba 57, iš 2020 m. baigusių 102 ugdytinių rajone dirba 58, šiais metais skyrių turėtų baigti 130 absolventų.
Padaugėjo ilgalaikių bedarbių
Situaciją darbo rinkoje apžvelgė Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė. Ji pasidžiaugė, kad nedarbas nuo 14,9 proc. metų pradžioje sumažėjo – dabar siekia tik 9,9 proc. Žinoma, sutiko vedėja, iššūkių pateikė ir karantinas, kai registravosi ne tik norintys dirbti asmenys, bet ir tie, kuriems reikėjo tik išmokų. Per devynis mėnesius darbo paiešką paprašė nutraukti 600 asmenų. Reaguodama į viešoje erdvėje sklandančias kalbas esą šiuo metu daug laisvų darbo vietų, A. Stasiulienė teigė, kad situaciją iškreipia tai, jog, pavyzdžiui, Šakiuose laisvas darbo vietas registruoja ir Kauno, Klaipėdos, Kėdainių įmonės. Bet lygiai taip pat tos pačios laisvos vietos registruojamos ir kituose miestuose – taip skaičiai dvigubinasi ar net trigubinasi.
„Atrodo, masė tų laisvų darbo vietų, bet gal įmonei iš tikrųjų reikia penkių ar dešimt žmonių. Tačiau rinka atvira ir mes esame atviri“, – kalbėjo A. Stasiulienė, vardijusi, kad daugiausiai laisvų darbo vietų siūloma plataus profilio statybininkams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, vairuotojams, staklininkams, virėjams.
Per laikotarpį skyrius įdarbino 1667 bedarbius, 362 pagal terminuotą darbo sutartį.
Iš šiuo metu registruotų 1580 bedarbių piešiasi ir bedarbio portretas.
„73 proc. sudaro kaimo gyventojai. Tai tikrai opi, rimta problema su mobilumu“, – teigė Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja ir pripažino, kad per šiuos metus iki 40 proc. išaugo ilgalaikių bedarbių skaičius (ilgalaikiu bedarbiu laikomas daugiau nei metus, o jaunimas – daugiau nei pusmetį registruotas Užimtumo tarnyboje).
Dalis klientų atsisako darbo, nemažai yra neskiepytų, neturinčių galimybių paso. Ne paslaptis, kad darbdaviai nori jaunų, motyvuotų darbuotojų, o net 50 proc. registruotų bedarbių yra vyresni nei 50 metų amžiaus. Jaunimas sudaro tik 12,7 proc.
Paslaugos, kalbėjo A. Stasiulienė, orientuotos ir į darbdavius, yra remiamas įdarbinimas, įgūdžių įgijimas, įdarbinimas subsidijuojant, profesinis mokymas, taikoma parama judumui ir pan. Nors rengiami ir įvairūs mokymai, viskas apmokama, bet žmonės nenori kelti kvalifikacijos, vykti į mokymus.
„Norisi dar stipresnės socialinės partnerystės ir tarp savivaldos, ir tarp mokymo centrų, kad dirbtume rajonui ir būtų nauda klientui išeiti iš socialinių išmokų mokėjimo rato“, – teigė A. Stasiulienė.
Į jos pranešimą sureagavo verslininkas A. Tarnauskas, svarstęs, kaip švelniau pasakyti, koks iš verslo organizacijų yra Užimtumo tarnybos vertinimas.
„Užimtumo tarnyba tarsi užuovėja ir galimybė pasislėpti ir atsitraukti. Ar šešėlyje dirba, ar kitaip. Ar jaučiat, kad ta politika keisis? Jeigu nesikeis požiūris, nėra žmogui paskatos keisti gyvenimo būdą“, – mintimis dalijosi A. Tarnauskas.
A. Stasiulienė atvira: „mes neturim vykdyti socialinės politikos, mes turime vykdyti ekonominę politiką“, tačiau ne nuo jų pačių valios yra įsukti būtent į tai. Vedėja įsitikinusi, kad nuo Užimtumo tarnybos socialinę politiką privaloma atskirti, 43 proc. bedarbių, kalbėjo ji, netinka darbo rinkai, yra ir sergančių, kurie net neįgalumo nesusitvarko, tad tokie asmenys iki darbdavio niekada neateis. Renkasi ir pats žmogus, kuris kartais konkrečiai įvardija, kad nesiūlykit tos ar kitos įmonės, jau geriau jis kitame mieste dirbsiąs. Tad vedėja tikino, jog per prievartą darbuotojų neatves, lankstumo, kantrybės reikia ir patiems darbdaviams.
Verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė pristatė konkursą „Sukurta Šakių krašte“, ragino galinčius prisidėti prie mergaitės skulptūros atstatymo, taip pat įvardijo, kad kyla sunkumų įgyvendinant projektą dėl mokymų vedimo, nes nemaža dalis jaunųjų verslininkų neturi galimybių paso. Verslo pusryčiai toliau tęsėsi neformaliai diskutuojant aktualiais klausimais ir skanaujant Kudirkos Naumiesčio profesinio rengimo centro paruoštus užkandžius.
„Siūlysime persvarstyti trimetę kelių programą, galbūt įrašant kažkokią procentinę eilutę verslo objektų pasiekiamumui – ar gamybinių, ar paslaugų teikimo. Reiktų pasiinventorizuoti situaciją, kokie poreikiai būtų“, – kalbėjo E. Pilypaitis ir pridūrė, kad turi būti aiški tvarka, kaip tie pinigai būtų naudojami, tad laukiama pasiūlymų, o vėliau būtų priimti ir konkretūs sprendimai.
Jis atkreipė dėmesį, kad kitokių tiesioginių programų remti verslui nėra, nebent mokesčių mažinimas, tačiau tai tas pats kraujas, kuris varinėja visą ekonomiką. Todėl turėti patrauklią infrastruktūrą, svarstė meras, svarbu tiek jau esamam, tiek galbūt ir naujai besikuriančiam verslui. Tokią iniciatyvą teigiamai įvertino ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės vadovas, UAB „Gulbelė“ direktorius Arūnas Tarnauskas.
Rajone lieka pusė absolventų
Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė pristatė programas, kurios šiuo metu yra skyriuje, ir siūlė visiems kartu ieškoti naujų veiklos krypčių, kad ir jaunam žmogui, ir verslui būtų gerai. Ji informavo, kad skyriuje galimybę mokytis pirminio profesinio mokymo turi turintys vidurinį išsilavinimą, taip pat organizuojamas tęstinis profesinis mokymas, jau keleri metai priimami mokiniai ir į 9 ir 10 klases, taip pat mokoma pagal modulius, dėstomi ūkininkavimo pradmenys ir pan. Pernai skyriuje naujai įsigytos staliaus-dailidės, elektriko, e-pardavėjo-konsultanto modulinės programos, nuo anksčiau vykdomos ir socialinio darbuotojo padėjėjo, virėjo bei kitos profesinio mokymo modulinės programos. Patirties semiamasi ir kituose profesinio rengimo centruose.
M. Jurgilienė pasidžiaugė, kad skyriuje mokinių skaičius auga ne tik profesinio mokymo, bet ir pagrindinio ugdymo grupėse. Rugsėjo 1 d. skyriuje buvo 322 mokiniai.
Vykdant pameistrystę praktinis mokymas įgyvendinamas bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, pavyzdžiui, UAB „Mediresta“, UAB „Šaka“, Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinių paslaugų centru, Šakių ligonine ir kt. Šiais metais pameistrystės projekte, kur finansavimas gaunamas ir pameistriui, ir meistrui, planuoja dalyvauti ne tik anksčiau jame dalyvavusios įmonės „Gulbelė“, „Ligitra“, „Bakūžė“, „Nemira“, bet sąrašas pasipildė ir naujais verslo subjektais – „Audrokesta“, „Timberteam“, „Ecococon“.
„Labai smagu, kad rajono darbdaviai glaudžiai bendradarbiauja ir galime kartu dalintis patirtimi įtraukdami į šią veiklą tiek mokinius, tiek darbuotojus ir finansiškai abipusiai ieškant bendro rodiklio tiek žinių, tiek kvalifikacijos tobulinime“, – kalbėjo M. Jurgilienė.
Ji pripažino, kad nors nemažai jaunų žmonių traukia didieji miestai, bet vedėją džiugina, kad maždaug pusė absolventų lieka ir savo ateitį mato rajone. Pavyzdžiui, iš 2021m. skyrių baigusių 105 absolventų rajono įmonėse dirba 57, iš 2020 m. baigusių 102 ugdytinių rajone dirba 58, šiais metais skyrių turėtų baigti 130 absolventų.
Padaugėjo ilgalaikių bedarbių
Situaciją darbo rinkoje apžvelgė Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė. Ji pasidžiaugė, kad nedarbas nuo 14,9 proc. metų pradžioje sumažėjo – dabar siekia tik 9,9 proc. Žinoma, sutiko vedėja, iššūkių pateikė ir karantinas, kai registravosi ne tik norintys dirbti asmenys, bet ir tie, kuriems reikėjo tik išmokų. Per devynis mėnesius darbo paiešką paprašė nutraukti 600 asmenų. Reaguodama į viešoje erdvėje sklandančias kalbas esą šiuo metu daug laisvų darbo vietų, A. Stasiulienė teigė, kad situaciją iškreipia tai, jog, pavyzdžiui, Šakiuose laisvas darbo vietas registruoja ir Kauno, Klaipėdos, Kėdainių įmonės. Bet lygiai taip pat tos pačios laisvos vietos registruojamos ir kituose miestuose – taip skaičiai dvigubinasi ar net trigubinasi.
„Atrodo, masė tų laisvų darbo vietų, bet gal įmonei iš tikrųjų reikia penkių ar dešimt žmonių. Tačiau rinka atvira ir mes esame atviri“, – kalbėjo A. Stasiulienė, vardijusi, kad daugiausiai laisvų darbo vietų siūloma plataus profilio statybininkams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, vairuotojams, staklininkams, virėjams.
Per laikotarpį skyrius įdarbino 1667 bedarbius, 362 pagal terminuotą darbo sutartį.
Iš šiuo metu registruotų 1580 bedarbių piešiasi ir bedarbio portretas.
„73 proc. sudaro kaimo gyventojai. Tai tikrai opi, rimta problema su mobilumu“, – teigė Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja ir pripažino, kad per šiuos metus iki 40 proc. išaugo ilgalaikių bedarbių skaičius (ilgalaikiu bedarbiu laikomas daugiau nei metus, o jaunimas – daugiau nei pusmetį registruotas Užimtumo tarnyboje).
Dalis klientų atsisako darbo, nemažai yra neskiepytų, neturinčių galimybių paso. Ne paslaptis, kad darbdaviai nori jaunų, motyvuotų darbuotojų, o net 50 proc. registruotų bedarbių yra vyresni nei 50 metų amžiaus. Jaunimas sudaro tik 12,7 proc.
Paslaugos, kalbėjo A. Stasiulienė, orientuotos ir į darbdavius, yra remiamas įdarbinimas, įgūdžių įgijimas, įdarbinimas subsidijuojant, profesinis mokymas, taikoma parama judumui ir pan. Nors rengiami ir įvairūs mokymai, viskas apmokama, bet žmonės nenori kelti kvalifikacijos, vykti į mokymus.
„Norisi dar stipresnės socialinės partnerystės ir tarp savivaldos, ir tarp mokymo centrų, kad dirbtume rajonui ir būtų nauda klientui išeiti iš socialinių išmokų mokėjimo rato“, – teigė A. Stasiulienė.
Į jos pranešimą sureagavo verslininkas A. Tarnauskas, svarstęs, kaip švelniau pasakyti, koks iš verslo organizacijų yra Užimtumo tarnybos vertinimas.
„Užimtumo tarnyba tarsi užuovėja ir galimybė pasislėpti ir atsitraukti. Ar šešėlyje dirba, ar kitaip. Ar jaučiat, kad ta politika keisis? Jeigu nesikeis požiūris, nėra žmogui paskatos keisti gyvenimo būdą“, – mintimis dalijosi A. Tarnauskas.
A. Stasiulienė atvira: „mes neturim vykdyti socialinės politikos, mes turime vykdyti ekonominę politiką“, tačiau ne nuo jų pačių valios yra įsukti būtent į tai. Vedėja įsitikinusi, kad nuo Užimtumo tarnybos socialinę politiką privaloma atskirti, 43 proc. bedarbių, kalbėjo ji, netinka darbo rinkai, yra ir sergančių, kurie net neįgalumo nesusitvarko, tad tokie asmenys iki darbdavio niekada neateis. Renkasi ir pats žmogus, kuris kartais konkrečiai įvardija, kad nesiūlykit tos ar kitos įmonės, jau geriau jis kitame mieste dirbsiąs. Tad vedėja tikino, jog per prievartą darbuotojų neatves, lankstumo, kantrybės reikia ir patiems darbdaviams.
Verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė pristatė konkursą „Sukurta Šakių krašte“, ragino galinčius prisidėti prie mergaitės skulptūros atstatymo, taip pat įvardijo, kad kyla sunkumų įgyvendinant projektą dėl mokymų vedimo, nes nemaža dalis jaunųjų verslininkų neturi galimybių paso. Verslo pusryčiai toliau tęsėsi neformaliai diskutuojant aktualiais klausimais ir skanaujant Kudirkos Naumiesčio profesinio rengimo centro paruoštus užkandžius.
Mindaugas iš Zapyškio:
