Daugiametės pievos – senas skaudulys, kurio, mažėjant gyvulininkystės sektoriui, vis nepavyksta išspręsti. Tad Lietuvos ūkininkai, tarp kurių ir Šakių rajono ūkininkų sąjungos narys Darius Ufartas (dešinėje), tą problemą išsakė Europos Komisijos atstovams Briuselyje.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Pasak ūkininkų, jiems norima užnerti dar vieną virvę ant kaklo – kai kurių žemėje jau įteisinta natūrali pieva, tad jos arti ar sėti javų, sodinti daržovių ar įveisti uogyno ūkininkai nebegalės. Tiek šalies, tiek rajono ūkininkai sunerimę ir dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pristatytų sankcijų, kurios bus taikomos 2024–2027 metais neatkūrus daugiamečių pievų. Žemdirbiai tikina, kad ne vienerius metus garsiai ŽŪM prašė spręsti pievų klausimą, tačiau sprendimo nebuvo ieškoma. Ūkininkai neviltyje ir šnekėtis buvo nuvykę į Briuselį.
Sužinojo post factum
Pasak rajono žemdirbių, jiems ant kaklo užneriama dar viena virvė. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) išleido įsakymą dėl „Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“, pirmieji žemėlapiai, liečiantys ir mūsų savivaldybės teritoriją, jau patvirtinti, juos lydi griežti draudimai ūkinei veiklai. Savivaldybės trišalės verslo tarybos posėdyje žemdirbiai pasakojo, kad dar rugsėjį kai kurie žemių savininkai gavo laiškus, kad jų žemės sklypuose taikomas specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir įvedami apribojimai – tiesiog vidury ariamų laukų. Pasak Šakių rajono ūkininkų sąjungos vadovo Igno Duobos, nors Aplinkos ministerija žadėjo buldozerio principu nestumti Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapio patvirtinimo, tačiau VSTT tokius žemėlapius jau patvirtino.
„Kai kurie ūkininkai gavo pranešimus, kad jų žemės valdose įteisintos natūralios pievos ar pelkės. Žmonėms kilo neaiškumų. Gavau ir aš laišką, mano atveju, Sintautų miestelyje viename plotelyje nustatyta, kad tai natūrali pieva. Mano žemės sklypas beveik nesiriboja su juo, tačiau vis tiek gavau pranešimą, kad taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nesuprantama, kaip ir kas galėjo priimti tokį sprendimą. Bandžiau rašyti aplinkosaugininkams, kad ištaisytų klaidą, nereaguoja. Telefonai, toks vaizdas, kažkokie simuliaciniai sukurti, nes nebuvo atskambinta ar atsiliepta“, – posėdyje kalbėjo I. Duoba, pasipiktinęs, kodėl pirma kažkas nusprendžia ir tik po patvirtinimo informuoja, kad sklype bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir įvedami apribojimai.
Ūkininkas įsitikinęs: kai atsiranda draudimai, niekas tokios žemės nenorės nuomotis, ji liks bevertė dėl veiklos ribojimų.
„Manau, tai tiesiog turto nusavinimas prisidengiant viešuoju interesu. Kiek man yra žinoma, Lietuvos ūkininkų sąjunga konsultuojasi su teisininkais ir žada apskųsti tokius Aplinkos ministerijos sprendimus“, – kalbėjo I. Duoba.
Kaip posėdyje kalbėjo rajono meras Raimondas Januševičius, nei jis, nei savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyrius jokios konkretesnės informacijos šiuo klausimu neturi.
Aplinkos ministerija teigia, kad tai daroma dėl viešojo intereso, todėl su žemės savininkais nesitariama ir jų neatsiklausiama. O Žemės sklypų savininkai galės VSTT sprendimus apskųsti ir teistis.
Bus taikomos sankcijos
Žemdirbius neramina ir gauti ŽŪM pranešimai, kad 2027 m. už neatkurtas pievas jie gali sulaukti net 100 proc. viso ūkio išmokų siekiančių sankcijų. Tiesa, kiek iš viso hektarų daugiamečių pievų ploto rajono ūkininkams reikės atkurti, savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyrius duomenų neturėjo.
Tad lapkričio 8 d. šalies žemdirbiai, atstovaujantys Lietuvos žemės ūkio tarybai, tarp jų ir kidulietis Darius Ufartas, daugiamečių pievų klausimu vyko šnekėtis į Briuselį, kur susitikimą su Europos Komisijos (EK) atstovais suorganizavo Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė, kuris Lietuvos žemdirbiams atstovauja EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete. Europarlamentaro B. Ropės tvirtinimu, EK geranoriškai išklausė Lietuvos ūkininkų išsakytas problemas ir įsipareigojo artimiausiu metu sėsti su ŽŪM jų spręsti. Jo tvirtinimu, pievų mažėjimo problema atsirado, kai pradėjo trauktis gyvulininkystės ūkiai, kuriems pievos tapo nereikalingos, vieni ūkininkai užsiėmė augalininkyste, kiti žemes pardavė, išnuomojo.
Briuselyje ūkininkas iš Anykščių Dainius Arlauskas kalbėjo, kad prieš atvykstant į Briuselį ne kartą varstė ŽŪM duris, ne su vienu specialistu kalbėjo apie daugiamečių pievų problemą, kuri mūsų šalyje jau yra įsisenėjusi ir nėra sprendžiama. Tačiau į žemdirbių prašymus pievų klausimu nebuvo atsižvelgta.
„Tai ŽŪM specialistai išleido pažintinę medžiagą apie numatomas sankcijas. Manau, tokia ministerijos pozicija ūkius pritemps prie užsidarymo, bankrutavimo, geresniu atveju – prie stagnacijos, iš kurios reiks išlipinėti kelis metus... Tas mūsų netenkina, ypač jaunų žemdirbių, kurie nori šiandien perimti tėvų ūkius ar pradėti patys ūkininkauti, nes dabartinė žemės ūkio politika neskatina ūkininkauti jaunų žmonių. Piešdami sankcijas žmonėms į priekį, jie tik atbaido žmones ryžtis ūkininkauti“, – kalbėjo ūkininkas pridurdamas, kad pieva, kurios neėda gyvuliai, niekam nereikalinga, o „žmonės nevalgys šieno ar žalios žolės, jiems reikia ūkininkų pagamintos produkcijos“.
Sumokės vartotojas
Į Briuselį vyko ir aktyvus Šakių rajono ūkininkų sąjungos narys D. Ufartas.
„Nesuvaldyta pieno krizė veda prie to, kad užsidaro tiek smulkūs, tiek vidutiniai ir netgi stambūs pieno ūkiai. Todėl lieka daug pievų, kurios žymimos daugiametėmis. Lygiai taip pat ir mano ūkyje. Tėvai laiko 21 melžiamą karvę ir taip pat ketina artimiausiu metu pasitraukti iš gamybos. Prie fermų esantys laukai pažymėti ir traktuojami kaip natūralios pievos ir jų dirbti negalima, nors tuose laukuose nuolat buvo atnaujinama žolė, – problemą išsakė D. Ufartas. – Dalis laukų yra nuosavi, dalis nuomojami, bet jie šiandien tampa beverčiai, jeigu jų šiandien negali įdarbinti vardan bendro ūkio tikslo.“
D. Ufaro įsitikinimu, pievų problemą pajus ir platesnė visuomenės dalis: žemės, kurioje yra daugiametės pievos, vertė kris, ūkininkai jų nesinuomos, liks nedirbamos, bus mažiau surinkta mokesčių.
„Mes, ūkininkai, neturėsime pajamų iš gamybos ir silpninsim ne tik žemės ūkį, bet ir visą Lietuvą su jos gyventojais“, – niūrią ateitį mato D. Ufartas, o jo pasiteiravus, tai kas kaltas dėl pievų problemos – ar tikrai Briuselis, D. Ufartas atsakė, kad jeigu žemdirbiams reikia šnekėtis vykti į Briuselį, vadinasi, jie su ŽŪM nesusikalba.
„Ir pieno gamintojai kreipėsi į EK, dabar mes čia esame. Tai rodo, kad mums, patiems ūkininkams, tenka ieškoti problemos sprendimo būdų, kai tą turi daryti ministerija“, – svarstė D. Ufartas.
Anot jo, EK juos išklausė, bet negalėjo prižadėti, kad ši problema jau rytoj išsispręs.
„EK mus išgirdo. Jie pažadėjo įsigilinti į šią situaciją, kiek tai yra jų kompetencijoje. Pabandys kreiptis į mūsų valdininkus, kurie galbūt yra atsakingi už šios problemos sukūrimą“, – kalbėjo D. Ufartas pridurdamas, kad gal pagaliau juos dėl pievų klausimo išgirs ir ŽŪM.
„Kas laukia ūkininkų po 2027 metų? Dabar skaudės ūkininkams, po to skaudės visiems, nes, silpninant mūsų ūkius, mes mažinsime gamybos plotus ir pasitrauksime iš rinkos, užleisdami ją kitų šalių žemdirbiams. Už tai sumokės vartotojai“, – įsitikinęs D. Ufartas.
„Kai kurie ūkininkai gavo pranešimus, kad jų žemės valdose įteisintos natūralios pievos ar pelkės. Žmonėms kilo neaiškumų. Gavau ir aš laišką, mano atveju, Sintautų miestelyje viename plotelyje nustatyta, kad tai natūrali pieva. Mano žemės sklypas beveik nesiriboja su juo, tačiau vis tiek gavau pranešimą, kad taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nesuprantama, kaip ir kas galėjo priimti tokį sprendimą. Bandžiau rašyti aplinkosaugininkams, kad ištaisytų klaidą, nereaguoja. Telefonai, toks vaizdas, kažkokie simuliaciniai sukurti, nes nebuvo atskambinta ar atsiliepta“, – posėdyje kalbėjo I. Duoba, pasipiktinęs, kodėl pirma kažkas nusprendžia ir tik po patvirtinimo informuoja, kad sklype bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir įvedami apribojimai.
Ūkininkas įsitikinęs: kai atsiranda draudimai, niekas tokios žemės nenorės nuomotis, ji liks bevertė dėl veiklos ribojimų.
„Manau, tai tiesiog turto nusavinimas prisidengiant viešuoju interesu. Kiek man yra žinoma, Lietuvos ūkininkų sąjunga konsultuojasi su teisininkais ir žada apskųsti tokius Aplinkos ministerijos sprendimus“, – kalbėjo I. Duoba.
Kaip posėdyje kalbėjo rajono meras Raimondas Januševičius, nei jis, nei savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyrius jokios konkretesnės informacijos šiuo klausimu neturi.
Aplinkos ministerija teigia, kad tai daroma dėl viešojo intereso, todėl su žemės savininkais nesitariama ir jų neatsiklausiama. O Žemės sklypų savininkai galės VSTT sprendimus apskųsti ir teistis.
Bus taikomos sankcijos
Žemdirbius neramina ir gauti ŽŪM pranešimai, kad 2027 m. už neatkurtas pievas jie gali sulaukti net 100 proc. viso ūkio išmokų siekiančių sankcijų. Tiesa, kiek iš viso hektarų daugiamečių pievų ploto rajono ūkininkams reikės atkurti, savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyrius duomenų neturėjo.
Tad lapkričio 8 d. šalies žemdirbiai, atstovaujantys Lietuvos žemės ūkio tarybai, tarp jų ir kidulietis Darius Ufartas, daugiamečių pievų klausimu vyko šnekėtis į Briuselį, kur susitikimą su Europos Komisijos (EK) atstovais suorganizavo Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė, kuris Lietuvos žemdirbiams atstovauja EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete. Europarlamentaro B. Ropės tvirtinimu, EK geranoriškai išklausė Lietuvos ūkininkų išsakytas problemas ir įsipareigojo artimiausiu metu sėsti su ŽŪM jų spręsti. Jo tvirtinimu, pievų mažėjimo problema atsirado, kai pradėjo trauktis gyvulininkystės ūkiai, kuriems pievos tapo nereikalingos, vieni ūkininkai užsiėmė augalininkyste, kiti žemes pardavė, išnuomojo.
Briuselyje ūkininkas iš Anykščių Dainius Arlauskas kalbėjo, kad prieš atvykstant į Briuselį ne kartą varstė ŽŪM duris, ne su vienu specialistu kalbėjo apie daugiamečių pievų problemą, kuri mūsų šalyje jau yra įsisenėjusi ir nėra sprendžiama. Tačiau į žemdirbių prašymus pievų klausimu nebuvo atsižvelgta.
„Tai ŽŪM specialistai išleido pažintinę medžiagą apie numatomas sankcijas. Manau, tokia ministerijos pozicija ūkius pritemps prie užsidarymo, bankrutavimo, geresniu atveju – prie stagnacijos, iš kurios reiks išlipinėti kelis metus... Tas mūsų netenkina, ypač jaunų žemdirbių, kurie nori šiandien perimti tėvų ūkius ar pradėti patys ūkininkauti, nes dabartinė žemės ūkio politika neskatina ūkininkauti jaunų žmonių. Piešdami sankcijas žmonėms į priekį, jie tik atbaido žmones ryžtis ūkininkauti“, – kalbėjo ūkininkas pridurdamas, kad pieva, kurios neėda gyvuliai, niekam nereikalinga, o „žmonės nevalgys šieno ar žalios žolės, jiems reikia ūkininkų pagamintos produkcijos“.
Sumokės vartotojas
Į Briuselį vyko ir aktyvus Šakių rajono ūkininkų sąjungos narys D. Ufartas.
„Nesuvaldyta pieno krizė veda prie to, kad užsidaro tiek smulkūs, tiek vidutiniai ir netgi stambūs pieno ūkiai. Todėl lieka daug pievų, kurios žymimos daugiametėmis. Lygiai taip pat ir mano ūkyje. Tėvai laiko 21 melžiamą karvę ir taip pat ketina artimiausiu metu pasitraukti iš gamybos. Prie fermų esantys laukai pažymėti ir traktuojami kaip natūralios pievos ir jų dirbti negalima, nors tuose laukuose nuolat buvo atnaujinama žolė, – problemą išsakė D. Ufartas. – Dalis laukų yra nuosavi, dalis nuomojami, bet jie šiandien tampa beverčiai, jeigu jų šiandien negali įdarbinti vardan bendro ūkio tikslo.“
D. Ufaro įsitikinimu, pievų problemą pajus ir platesnė visuomenės dalis: žemės, kurioje yra daugiametės pievos, vertė kris, ūkininkai jų nesinuomos, liks nedirbamos, bus mažiau surinkta mokesčių.
„Mes, ūkininkai, neturėsime pajamų iš gamybos ir silpninsim ne tik žemės ūkį, bet ir visą Lietuvą su jos gyventojais“, – niūrią ateitį mato D. Ufartas, o jo pasiteiravus, tai kas kaltas dėl pievų problemos – ar tikrai Briuselis, D. Ufartas atsakė, kad jeigu žemdirbiams reikia šnekėtis vykti į Briuselį, vadinasi, jie su ŽŪM nesusikalba.
„Ir pieno gamintojai kreipėsi į EK, dabar mes čia esame. Tai rodo, kad mums, patiems ūkininkams, tenka ieškoti problemos sprendimo būdų, kai tą turi daryti ministerija“, – svarstė D. Ufartas.
Anot jo, EK juos išklausė, bet negalėjo prižadėti, kad ši problema jau rytoj išsispręs.
„EK mus išgirdo. Jie pažadėjo įsigilinti į šią situaciją, kiek tai yra jų kompetencijoje. Pabandys kreiptis į mūsų valdininkus, kurie galbūt yra atsakingi už šios problemos sukūrimą“, – kalbėjo D. Ufartas pridurdamas, kad gal pagaliau juos dėl pievų klausimo išgirs ir ŽŪM.
„Kas laukia ūkininkų po 2027 metų? Dabar skaudės ūkininkams, po to skaudės visiems, nes, silpninant mūsų ūkius, mes mažinsime gamybos plotus ir pasitrauksime iš rinkos, užleisdami ją kitų šalių žemdirbiams. Už tai sumokės vartotojai“, – įsitikinęs D. Ufartas.
Mindaugas iš Zapyškio:
