Verslininkai dažnai domisi Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis. Kas pradedantiems verslą bus siūloma ateinančioje Vietos veiklos grupių (VVG) strategijoje?

 

 

Nors 2014-2020 m. VVG strategija dar neparengta, tačiau jos kryptys jau žinomos. Praeitą savaitę Raudondvaryje vykusioje konferencijoje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, vyriausybės ir kitų įstaigų atstovai, ruošiantys VVG strategiją Lietuvoje. Konferencijoje buvo apibrėžtos gairės, į kurias turi orientuotis visi Lietuvos rajonai. Jos pagrindu gims ir Šakių krašto VVG strategija. Kokia vieta būsimojoje strategijoje tenka verslui? Pasirodo, jis atsiduria būsimosios strategijos dėmesio centre.

Verslumas ir amatai naujojoje strategijoje yra viena iš pagrindinių numatomų krypčių. Būtina skatinti verslumą ir kurti naujas darbo vietas kaime. Raudondvaryje vykusioje konferencijoje akcentuota, kad jau prisistatyta puikių pastatų, tačiau juose reikėtų ir kažką veikti. Europinėmis lėšomis galės pasinaudoti ir nevyriausybinės organizacijos, ir privatūs verslininkai, kurie net nebūtinai turi būti VVG nariais. „Dar nėra šimtaprocentinių garantijų, tačiau sklando kalbos, kad verslininkas, panoręs gauti Europos Sąjungos paramą, pats turės prisidėti apie 30 proc. Aišku, liks apribojimai ir tam tikros taisyklės, kurių reikės griežtai laikytis“,- teigė Šakių krašto VVG pirmininkas Algimantas Damijonaitis.

Verslininkai, norintys gauti finansavimą, turės parašyti projektą, užpildyti paraišką su visais lydinčiais dokumentais ir, kaip teigė A. Damijonaitis, „stoti į kovą“. Jei projektas tikrai geras, vertintojai įvertins jį teigiamai ir bus gautas finansavimas. Verslininkai, patys nesugebantys parašyti projektų, paprastai samdosi konsultantus. Jiems projekte taip pat numatytos lėšos.

Užsiminta, kad naujojoje VVG strategijoje galvojama parengti programą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ruošiamasi paleisti dar vieną programos kryptį – socialinę apsaugą. „Tai tikriausiai bus daugiavaikių šeimų, neįgaliųjų, senelių priežiūrai skirti pinigai, kuriuos galės įsisavinti verslas ir kitos nevyriausybinės organizacijos. Tuomet galėtų atsirasti dienos centrai, darbo vietos, bet kol kas dėl šios programos tik vyksta derybos ir ji nepatvirtinta“,- teigė A. Damijonaitis.

Šakiuose jau pradeda darbą grupė, kuriai paskirta ruošti naująją 2014-2020 metų Šakių VVG strategiją. Numatoma, kad strategija turėtų būti baigta 2015 metų rugsėjo 1 dieną. Pasak A. Damijonaičio, parengti projektai realiai turėtų startuoti tik 2016 metais.

Kalbant apie pinigus, tai ateinančiųjų metų strategijoje jų numatyta mažiau nei 2007-2013 m. Planuojama, kad Lietuvai bus paskirstyti 392 milijonai litų. Į jų dalybas šįkart įsijungs ir miesto gyventojai.

Pasak A. Damijonaičio, verslui galimybės buvo ir ankstesnėje - 2007-2013 metų Šakių VVG strategijoje. „Finansavimas turėjo būti 50 proc. savų, 50 proc. Europos Sąjungos lėšų. Nelabai radome, kas norėtų su tokiomis sąlygomis dalyvauti. Viskas atrodė gerai, tik buvo vienas „bet“: penkerius metus negali keisti veiklos, reikia duoti ataskaitas, uždirbtas pelnas turi eiti tik to verslo vystymui, niekur kitur negali jo panaudoti. Pažiūrėję į sąlygas verslininkai tarė: „ačiū, ne“. Per visą laiką mes nesulaukėme jokio verslininko, kuris ateitų į mūsų programą“,- teigė A. Damijonaitis.

Kokias verslo nišas VVG pirmininkas mato Šakių rajone? „Iš esmės tai mes neturime nei geležinkelio, nei naudingųjų iškasenų, apskritai esame toks žemės ūkio kampelis“,- teigė A. Damijonaitis, manantis, kad rajono gyventojų verslumą dar reikėtų pažadinti. „Aš truputėlį gąsdinuosi, kad mūsų rajono visuomenė yra gerokai senstelėjusi ir tą verslą pradėti yra gan sunku. Jaunimo yra likę mažai ir didelė jo dalis verslu nesidomi“,- svarstė A. Damijonaitis.

Šakių krašto VVG pirmininko nuomone, potencialios sritys – socialinės apsaugos, žaliavų perdirbimo, turizmo. Ateityje kaip turizmo objektai galėtų suklestėti ir Zyplių, ir Gelgaudiškio dvarai, pašešupės, panemunio teritorijos. „Teisybės dėlei, turizmo terpė mūsų rajone yra neišnaudota. Aišku, norint, kad šis verslas įsivažiuotų, reikia nemažai į jį įdėti“,- pastebėjo A. Damijonaitis.

Jis teigė, kad geras pavyzdys verslui būtų Ritinių kaimo bendruomenė, gaminanti zanavykiškus sūrius, kuriems VVG pirmininkas žada neblogą ateitį, jei ir toliau bus išlaikyta tokia kokybė, kokia gaminiai pasižymi dabar. „Verta daryti tai, kas yra būdinga mūsų kraštui, ką darė mūsų proseneliai. Jei dar yra likę šaknų, jei dar ne visos nugnaibytos“,- šypsojosi A. Damijonaitis. Kaip pavydį jis prisiminė ir Sudarge vis labiau populiarėjantį grybukų kepimą.

A. Damijonaitis pateikė ir Italijos pavyzdį, kur pramoniniu būdu bendruomenė pradėjo gaminti peilius. Gamykla įsisteigė projekto lėšomis, peiliai sėkmingai realizuojami bei turi paklausą net ir užsienio šalyse. „Tai yra išradingumas ir sugebėjimas pasirinkti kryptį, kuri gali būti pelninga“,- teigė A. Damijonaitis.