Ruošimasis šventėms, dovanų pirkimas, namų puošimas, planavimas... Vieni tai vadina prieššventiniu chaosu, kitiems šie darbai yra maloni didžiųjų metų švenčių įžanga. Kalbiname žinomas moteris ir teiraujamės, kaip jos ruošiasi Kalėdoms.

 

Tautodailininkė Rita Mockeliūnienė pasakoja, kad jos tėvų, kurie drauge nugyvenę jau 56-erius metus, namuose lig šiol Kalėdų eglė ir kambaryje, ir kieme puošiama Kūčių vakarą.

„Po balta staltiese padedama šieno. Ant stalo patiekiama dvylika valgių. Mama verda skaniausius pasaulyje miltinius blynelius. Silkė su svogūnais ir sėmenų aliejumi. Silkė su cinamonu. Pupelių salotos. Pagal anytos receptą – rauginti kopūstai, užplikyti kepintais svogūnais... Užustalėn – švarūs, pasidaliję, atleidę, vienišus aplankę, o gal ir pasikvietę draugėn... Kalėdaitis iš tėčio rankų...“ – šventines tradicijas vardina R. Mockeliūnienė.

Moteris teigia, kad visa tai persikėlė ir į jos, paskui ir į dukros namus.

„Tik eglutę jau kuris laikas pasipuošiame pirmąją Advento dieną. Norisi ilgėliau pasidžiaugti laukimo stebuklu“, – sakė R. Mockeliūnienė.

Prieš 30 metų ji sukūrė adventinį kalendorių. Pasiūtas, apnertas, išsiuvinėtas, ilgai džiuginęs dukrą Eveliną, dabar džiugina  jos dukreles. Dabar jau joms po kokį mažmožį kasdien padovanoja nykštukai... O gyvena jie ant močiutės R. Mockeliūnienės namų palangės, tarp samanų stovinčiuose mažučiuose nameliuose.

„Dukra su savo mažosiomis minko, kepa, glazūruoja visokiausias eglutes, mėnuliukus. Paskui juos sudeda į maišelius, kaspinėliais perriša ir dovanoja mums. Būna gražu lig graudulio. Kai žinai, kokios bendrystės būta toje ruošoje, kiek meilės įdėta, kiek gražaus pagalvojimo apie kitą... Dovanos vertė ne pinigu juk matuojama.  Nors ir pirktinės dovanos nėra blogis. Jei jos įvyniojamos į ilgai ir atidžiai rinktą širdies popierių“, – įsitikinusi R. Mockeliūnienė.

„Jau arti saulėgrįža... Tegul kiekvieno mūsų namuose stabteli Kalėdos, nešinos šviesa ir viltimi. Dar – tikėjimu, kuris ir stiprybės suteikia, ir stebuklus tveria“, – linki visiems mums R. Mockeliūnienė.

Lina Tarnauskienė, UAB „Gulbelė“ vadovo Arūno Tarnausko žmona, keturių vaikų mama, teigia, kad mintys apie Kalėdas pradeda lankyti jau įpusėjus spaliui.

„Dažniausiai jas pažadina vaikai, su dideliu nekantravimu laukiantys Kalėdų Senelio, į kurį būna sudėta tiek laukimo, lūkesčių, susižavėjimo ir pagarbios baimės. Lapkritis, ko gero, yra geriausias metas pasirūpinti dovanomis artimiesiems. Kaskart apgalvoju, kas kurį artimą žmogų galėtų pradžiuginti, tačiau neverstų jo jaustis nesmagiai, tada po truputėlį jas susirenku...“ – pasakojo L. Tarnauskienė.

Namus Tarnauskai pradeda puošti gruodžio pradžioje, nes tai, ko gero, tiek dideliems, tiek mažiems leidžia ilgiau pasidžiaugti jaudinančiu laukimu.

„Tiesa, tų puošmenų nebūna daug: Kalėdų eglutė ir kelios eglės ar pušies šakų dekoracijos, kurias gaminu pati arba pasitelkiu pagalbą iš šalies. Kiemas... na, noras puošti kiemą būna kiekvienais metais, tačiau turime labai mielą, bet įnoringą augintinį, kuris labai priekabiai įvertina kiekvieną naują kiemo elementą...“ – šypsosi L. Tarnauskienė.

Moteris juokiasi, kad planuok neplanavęs, bet kasmet paaiškėja viena tiesa: kas padaryta gruodžio pradžioj, tas padaryta, jei darbai ir planai persirita į antrąją gruodžio pusę, reikalai gali pakrypti ne visai ten, kur tikiesi: „Gruodžio vidurys – mokyklų, darželių, būrelių pasirodymų, koncertų, žiburėlių laikas, todėl dažnai visą laiką ir jėgas reikia nukreipti vaikų pasiruošimams, jų palaikymui, pasidžiaugimui jų pasiekimais. Na, o jiems pasibaigus, metas kibti į darbus ir pabaigti didžiąją metų ruošą.“

Visada Kūčių vakarą pakilusi nuo stalo šeima su vaikais kepa sausainius Kalėdų Seneliui.

„Smagu, kad tai tapo vaikų rūpesčiu (na, kaipgi kitaip, juk jis dovanas visiems neša, pavargsta, išalksta ir senas jau, o jei kiti apie jį nepagalvos???). Vienais metais vaikai buvo iškėlę klausimą, ar nevertėtų pasirūpinti ir Senelio elniais, na, bet po ilgų diskusijų sutarėm, kad mes pasirūpinam Seneliu, o jau tais elniais jis pats...“ – prisiminė L. Tarnauskienė.

Šventinį stalą šeima ruošia tradicinį.

„Jame būtinai būna keletas pagal mūsų mamų receptus gamintų patiekalų, bei šis tas mažiau tradiciško – kad ir vaikams būtų ką valgyti“, – teigė L. Tarnauskienė.

„Vieną šventinę dieną visuomet praleidžiame namuose su šeimos nariais, kita – skirta aplankyti tuos, kurie negali pas mus atvykti, na, o dar kitą dieną laukiame ir džiaugsmingai priimame visus artimus ir mylimus“, – apie jaukias šeimos Kalėdas pasakojo L. Tarnauskienė.

Raminta Bastytė, UAB „Agrolina“ vadovė, tarybos narė, teigia, kad šventiniam laikotarpiui ypatingai nesiruošia: „Kalėdiniai atributai aiškūs: eglutė arba jos šakelė, girliandos, dovanėlės, žvakelės kelios. Paprastume visas grožis.“

Šiemet ji namus puošia girliandomis iš burbulų, kurios R. Bastytei atrodo labai gražios, mielos, kuriančios gerą emociją.

„Vis tik per daug puošimu neapsikraunu, kad vėliau būtų mažiau tvarkymosi“, – juokavo R. Bastytė.

Moteris pirmiausiai pasirūpina dovanėlėmis patiems mažiausiems (lavinamieji žaidimai ar žaisliukai), o paskui nudžiugina ir vyresnėlius, tačiau simboliškai.

R. Bastytė sako, kad kiekvienais metais kartu su Kriūkų bendruomene ar kolegomis iš Lietuvos socialdemokratų partijos aplanko vargingiau gyvenančias šeimynas, vienišus senelius.

Kalbėdama apie kalėdinius patiekalus moteris pasidžiaugė savo mamos sugebėjimais: „Aš jai nebent pagalbininkė. Vis dar mokausi.“