Šakių viešoji biblioteka į naujas patalpas įsikėlė 2006 m. gruodžio 8d. Kaip dabar prisimena bibliotekos direktorė Regina Ūsienė, Šakių viešosios bibliotekos istorijoje tai buvo didžiulis žingsnis į priekį.

Atgal į praeitį

Penktadienio popietę bibliotekos bendruomenė minėjo ne tik dešimtmetį naujose patalpose, tačiau taip pat vyko Bibliotekų metų uždarymo šventė bei Kalėdų eglutės įžiebimas.

Susirinkusiems taip pat priminta, jog iki sausio 6 d. vyksta „Knygų Kalėdų“ akcija, kai visi norintys gali bibliotekai padovanoti knygų.

Grįžtant prie dešimtmečio temos derėtų prisiminti, kad naujosios patalpos pastatytos kaip priestatas prie senųjų patalpų, į kurias biblioteka atsikėlė 1983 m. Tuometinė rajono vadovybė nusprendė, kad darželį reikia rekonstruoti į biblioteką. R. Ūsienė prisiminė, jog tuo metu visa bibliotekos bendruomenė buvo itin laiminga, kad pagaliau turi patalpas, kuriose gali jaustis šeimininkai. Iki tol biblioteka glaudėsi Šakių kultūros centro patalpose.

Apie priestato būtinybę sušnekta prieš maždaug dvidešimt metų. Direktorė prisiminė, kad nueiti nemenki vargo keliai – sunku suskaičiuoti, kiek raštų prirašyta rajono savivaldybės administracijai dėl priestato poreikio, kiek kartų apie tai kalbėta ir diskutuota, kol pagaliau prašymas buvo išgirstas.

Prie to nemenkai prisidėjo ir tuometinė Kultūros ministerija, vadovaujama Romos Žakaitienės, kurios dėka priestatui buvo skirta 800 tūkst. litų. Žinoma, didelis ir rajono savivaldybės indėlis, o didžioji dalis lėšų buvo skirta iš tuometinės Bibliotekų modernizavimo programos. Iš viso priestato pastatymas atsiėjo 2,3 mln. litų. Kaip dabar direktorė prisimena, tai buvo didžiulė suma, o tokia modernia, erdvia biblioteka galėjo pasigirti toli gražu ne visi didesnieji miestai.

Anot R. Ūsienės, biblioteka per paskutiniuosius metus pasikeitė neatpažįstamai, o pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo sunku net įsivaizduoti, kad ji pasieks tokį lygį ir ne ką atsiliks nuo modernių Europos bibliotekų. Žinoma, jei priestatas būtų statomas dabar, jis būtų šiek tiek kitoks – su didesnėmis erdvėmis.

Požiūris keičiasi

Šventėje poetė Marytė Rastupkevičiūtė biblioteką palygino su stotele, kurioje bėgdami per gyvenimą galime sustoti pailsėti. Kad ir kaip bebūtų, kad ir kokios modernios yra dabartinės bibliotekos, daugelio žmonių požiūris yra labai nusistovėjęs – jiems biblioteka tėra knygų saugykla. Viena iš užduočių bibliotekos darbuotojams tampa pakeisti tokią gyventojų nuomonę.

„Negalima stovėti vietoje. Biblioteka turi būti patraukli ne tik knygomis ir renginiais, o žmonės turėtų suprasti, kad ji keičiasi, kad čia galima ateiti ir paskaityti knygą bei pailsėti nuo slegiančių darbų. Supratimas apie tai, nors ir lėtai, tačiau jau skinasi kelią“, – kalbėjo R. Ūsienė.

Kaip prisiminė bibliotekos vadovė, per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinta daugybė projektų. Kai buvo pastatytas priestatas, trečiajame aukšte esanti salė buvo plikut plikutėlė – nebuvo skirta lėšų baldų įsigijimui. Kėdes, įgarsinimo aparatūrą bei pianiną biblioteka įsigijo dalyvaudama projektuose.

Vadovauja trisdešimt metų

Dešimtmetis naujose patalpose yra ne vienintelis jubiliejus, kurį galima paminėti. Šie metai jubiliejiniai ir bibliotekos direktorei R. Ūsienei, kuri Šakių viešajai bibliotekai vadovauja jau 30 m. Vadovė prisiminė, kad iš pradžių labai bijojo prisiimti tokią atsakomybę, juk biblioteka turėjo virš 30 filialų, už kuriuos ji taip pat tapo atsakinga.

„Kai pagalvoji, gyvenime daug kas nėra lengva. Tiesiog reikia nebijoti, imti ir daryti, suprasti, kad niekas už tave nieko nepadarys. Kita vertus, atsigręžus atgal ir pagalvojus apie tuos 30 metų, nepasakyčiau, kad buvo labai sunku. Svarbūs yra kolektyvo tarpusavio santykiai, susikalbėjimas. Negaliu žodžiais apsakyti, kokia gera yra mano pavaduotoja Dalija Jasaitienė. Galit tikėti, galit ne – per visus šiuos metus nebuvome nė karto susikivirčijusios. Apskritai visas kolektyvas yra itin vieningas“, – džiaugėsi R. Ūsienė.

Viena pagrindinių taisyklių, kuria R. Ūsienė vadovaujasi eidama direktorės pareigas, – draugiškų santykių bei diplomatijos išlaikymas bendraujant ne tik su kolegomis, tačiau ir su visais kitais žmonėms.

„Pragyvenau daug valdžių: vykdomojo komiteto pirmininkai, partijos sekretoriai, merai, valdytojai... ir nė su vienu iš jų man neteko eiti į konfrontaciją. Kažkaip sugebėdavome ir iki šiol sugebame priimti bendrus sprendimus“, – baigdama pokalbį sakė vadovė.