Emiliavos (Šakių sen.) septynių kiemų kaimas užaugino daug talentingų žmonių. Čia gimė ir talentinga menininkė, aktyvi Girėnų bendruomenės narė Birutė Kuodienė. Neseniai Birutė atšventė garbingą 70-ies metų jubiliejų, ta proga Šakių viešojoje bibliotekoje buvo surengta jos tapybos darbų paroda.

 

B. Kuodienė, nors ir įgijo buhalterės specialybę, niekada buhaltere nedirbo. Daugelį metų „Taikos“ kolūkyje dirbo dailininke-apipavidalintoja, sekretore, vėliau Zanavykų krašto muziejuje specialiste etnografijai. Pasak B. Kuodienės, tuometinis muziejaus direktorius Vidmantas Dėdynas prikalbino ją muziejuje surengti pirmąją tapybos darbų parodą. Per visą gražų nueitą savo gyvenimo kelią B.Kuodienė surengė ne vieną parodą Vilkaviškyje, Marijampolėje bei mūsų rajone, ne vienas paveikslas padovanotas draugams, artimiesiems.

„Dabar šiek tiek pertrauką padariau, bet jaučiu, kad vėl turėsiu pradėti tapyti. Man patinka...“– nedaugžodžiavo parodos autorė.

Sugrįždama į kūrybos pradžią, B. Kuodienė pasakojo, kad tapyti pradėjo dar vaikystėje, išmoko iš mamos, prisipažino, kad tapė ir ant sienų, ir ant stalų. B. Kuodienė atvirauja, kad tapyboje yra savamokslė, tačiau daugelis žino, kaip ji kruopščiai, kaligrafiniu šriftu užrašo atvirutes.

Menininkės tapybos darbuose siauri Šešupės vingiai, Dzūkijos kalvos, žiemos sniegu padengtos marios, prie kurių B. Kuodienė dažnai nuvažiuoja. Žvelgiant į šviesių spalvų paveikslus, juntama iš jų sklindanti ramybė, kaip ir Birutės gyvenime. Neveltui parodos atidarymo metu ji stovėjo įsikabinusi vyrui Alfonsui į parankę, jausdama jo ir vaikų nuoširdų palaikymą.

„Tarp šių paveikslų mes jaučiamės kaip namuose, nes nuo vaikystės šitie paveikslai ant sienų kabojo. Linkime, mama, atrasti to laiko, nesustoti ir nutapyti dar ne vieną paveikslą“, – kalbėjo dukra Lina.

Dėkodama visiems už sveikinimus, B.Kuodienė žadėjo, kad nutapys ir gimtąjį Emiliavos kaimą. Nors jo šiandien jau nelikę nė žymės, bet atmintyje išlikę čia gyvenę žmonės, tėviškės vaizdai.

Sugrįžti į vaikystės laikus pakvietė ir girėniškė Aušrelė Pukinskienė, kuri dalijosi prisiminimais apie kartu su Birute ir jos seserimi Danute praleistas vaikystės dienas Emiliavos kaime.

Ne veltui parodos atidarymo metu skambėjo B. Kuodienės sesers Danutės Kasperavičienės, jau iškeliavusios Anapilin, parašyti žodžiai: „Mane kaimas užaugino, iš jo mokiausi kalbėti... Tėviškė balta lelijom naktimis dažnai sapnuojas...“ Viskas, kas atėjo iš B.Kuodienės vaikystės, jaunystės ir nueito brandaus gyvenimo kelio, jai šiandien yra labai svarbu.

„Draugo“ inf.