Praėjusį antradienį Zanavykų muziejuje konferencija „Tautodailės atspindžiai etninėje kultūroje“ atidaryti Tautodailės metų vartai, pro kuriuos įžengusiems mūsų rajono tautodailininkams, svečiams pristatytos net dvi parodos bei Tautodailės metams skirti renginiai.

 

Gausiai susirinkę konferencijos dalyviai, lydimi Jurbarko kultūros centro folkloro grupės „Imsrė“ (vadovė Birutė Bartkutė) atliekamų dainų, buvo pakviesti į Zanavykų muziejaus antrą aukštą, kur eksponuojama Lietuvos tautodailininkų sąjungos parodinio rinkinio kolekcijos dalis – tapybos, drožybos, keramikos darbai. Apie parodos atsiradimą pasakojo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas. Anot jo, daugiau nei prieš pusšimtį metų Lietuvos tautodailininkų sąjungos senbuviai sugalvojo kaupti geriausius tautodailės darbus, taip atsirado šis darbų rinkinys. Pasak J. Rudzinsko, pačius vertingiausius Lietuvos tautodailininkų darbus – Monikos Bičiūnienės paveikslus, Stanislovo Riaubos skulptūras, juodąją keramiką – matė ir Japonijoje, ir Paryžiuje, o Tautodailės metų atidarymo proga išvydo ir Zanavykų muziejaus lankytojai.

Sveikinimo žodį tarusi Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pasidžiaugė, kad, prisimenant Lietuvos dailės istoriką, profesionalios muziejininkystės mūsų šalyje pradininką Paulių Galaunę, Seimo nutarimu nuspręsta 2020-uosius paskelbti Tautodailės metais. Pirmininkė vylėsi, kad šie metai tik padidins tautodailės žinomumą.

„Kiekvienas etninis regionas turi savo tradicijas, braižą tautodailėje. Taip ir mūsų rajono tautodailininkai susikoncentravę į mūsų krašto tradicijų vystymą. Tegul Tautodailės metai, jei ne kasdien, tai dažnai būna mumyse, mūsų mintyse. Kad ir šiandieninis kūrėjas atrastų savo prasmę ir svarbą šiandienos gyvenime“, – linkėjo susirinkusiems rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė.

Kitoje muziejaus salėje buvo eksponuojami 20-ojo Sintautų akademijos plenero tarptautinės menininkų stovyklos darbai, skirti 2019-iesiems – Vietovardžių metams. Parodą pristatęs plenero organizatorius Vitas Girdauskas paminėjo, kad nuo pat pirmojo plenero juose dalyvavo nemažai rajono tautodailininkų: skulptorius Vidas Cikana, tapytoja Rima Amonienė, tekstilininkė Rita Mockeliūnienė, medžio drožėjas Gediminas Jėčys ir kt.

Konferenciją pradėjęs J.Rudzinskas pristatė Tautodailės metų renginių planą visoje Lietuvoje ir akcentavo, kad vyks kultūriniai ir edukaciniai renginiai, bus vykdomos viešinimo ir leidybos veiklos bei tyrimai. Numatomas surengti tarptautinis simpoziumas, skirtas įvairių šalių tautodailės tradicijų būklei šiuolaikiniame pasaulyje aptarti. Lietuvos muziejuose bus pristatomi reikšmingiausi Lietuvos tautodailės meistrai, tokie kaip grafikė Ona Pusvaškytė ir keramikas Vytautas Valiušis, surengtos kryždirbystės, keramikos parodos bei viena svarbiausių – Aukštaitijos tautodailininkų kūrybos paroda Panevėžyje, ji skirta P. Galaunei atminti.

„1925 m., planuodamas Nacionalinio Čiurlionio muziejaus statybas, P.Galaunė numatė patalpas lietuvių tautodailės kaupimo, sisteminimo, tyrimo darbams. Dėstydamas Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus ir Dailės universitetuose, išugdė kartas muziejininkų, dailėtyrininkų. Tautodailininkams ir tautinio paveldo meistrams ir šiandien aktualumo neprarado jo parašytos knygos“, – P.Galaunės nuopelnus vardijo J. Rudzinskas pridurdamas, kad P.Galaunė liaudies meno parodas surengė Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, buvo ypač aukštai įvertintas kitų valstybių.

J. Rudzinskas pademonstravo keletą nuotraukų, kaip įvairiais laikotarpiais bei skirtinguose ekspoziciniuose plotuose buvo arba yra eksponuojami tautodailės darbai.

„Pirmosios tautodailės parodos buvo rengiamos Euchastijaus Tiškevičiaus 1860 m. kartu su visa daile, kai du trečdaliai ekspozicijos buvo tautodailė iš labai didelio arealo“, – pasakojo J.Rudzinskas ir priminė Antano Tamošaičio veiklą, kuris vienijo išeivius, rengdamas tradicinių amatų mokymo seminarus, parodas, leido knygas, kūrė filmus.

Pranešimo pabaigoje J.Rudzinskas apgailestavo, kad Šiuolaikinio meno centre Vilniuje neatsirado vietos tradicinei kultūrai, o rūmų išlaikymui skiriamos milijoninės lėšos.

„Jau reikia ieškoti taikomosios drožybos dirbinių: prieverpsčių, rankšluostinių, juostinių, kultuvių. Jau nebeturim, kas dirbintų medpadžius, klumpių drožėjų per visą Lietuvą gal kokie trys yra. Druskinės, pipirinės galėtų taip pat rasti savo paskirtį ir šiuolaikinėje buityje. Deja, kai kurie tradiciniai amatai yra nykstantys, daug ką reikia gaivinti“, – apie tokias tautodailės tendencijas kalbėjo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, todėl bus rengiama Suvalkijos regiono tautodailininkų kūrybos paroda ,,Taikomoji drožyba“, kuri birželį atkeliaus ir į Zanavykų muziejų.

Konferencijos dalyviams apie Zanavykų muziejuje vykdomą edukacinę veiklą, renginius, tarp kurių jau tradiciniai „Duonos šventė“ ir Tradicinių amatų diena, surengtas tautodailininkų parodas, patirtimi pasidalino muziejininkė Vida Endriukaitytė.

Kad anksčiau tautodailininkus vadino liaudies meistrais, prisiminė Šakių rajono tautodailininkų draugijos „Dailius“ pirmininkas, Lukšių seniūnas, skulptorius V.Cikana, kuris pasakojo, kad jį kurti „užvedė žemaičiai, nuvažiavus į pirmą plenerą Plungėje“. Dvi dešimtis rajono tautodailininkų V.Cikana subūrė į draugiją, tautodailininkai daug metų rajone organizuoja parodas, plenerus.

„Šitą Zyplių dvaro erdvę sukūrėme mes, tautodailininkai... Apgailėtina, kad būtent Tautodailės metais praradome du Zyplių dvaro pastatus, kuriuose buvo eksponuojama tautodailė“, – apgailestavo V.Cikana, liaudies menui atidavęs visą savo gyvenimą.