Šakių orkestras tarp stipriausių Lietuvoje: pergalė, už kurios – džiaugsmas muzikuoti

Šakių kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro, pelniusio aukštą įvertinimą nacionaliniame čempionate, nariai sako, kad laimėjimai svarbūs, bet dar svarbiau – darniai kolektyve susiliejančios kartos ir visus vienijanti meilė muzikai. S. Narkaus nuotr.

Kovo 20–22 dienomis Plungėje vykusiame XXVI Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate Šakių kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras A kategorijoje iškovojo pirmąją vietą. Tarp 13 savo kategorijos kolektyvų pelnyta pergalė, sako vadovai Einaras Martinaitis ir Ugnius Arcabas, džiuginantis įvertinimas, tačiau orkestro istorija susideda ne tik iš to. „Kaip gali būti nesmagu?“ – paklausti apie orkestro kasdienybę sako pašnekovai. Orkestras vėl gyvas, nuolat atsinaujinantis, o jame susitinka skirtingos kartos, patirtys ir labai paprastas džiaugsmas muzikuoti.

Šakių orkestras čempionate dalyvavo ne pirmą kartą – ir ne pirmą kartą iš jo grįžta su aukštais įvertinimais. E. Martinaitis bandė prisiminti, kad dar 2014 ir 2015 m. šakiečiai taip pat buvo pelnę pirmąsias vietas, o vienais metais – dar ir apdovanojimą už geriausiai atliktą privalomą kūrinį. Šakių kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro istorija vingiuoja dinamiškai.

„Moksleiviai baigia mokyklą ir išvažiuoja. Taip lieka tuščia vieta orkestre“, – paprastai situaciją apibūdina vadovas ir giria jau dešimtmetį Šakiuose besidarbuojantį U. Arcabą, kuris nuosekliai ėmėsi ugdyti jaunimą.

„Ugnius užsiėmė su jaunimėliu, užaugino naują kartą“, – sako E. Martinaitis.

Šiandien abu vadovai dirba kartu, o orkestras vėl tvirtai stovi ant kojų. Šiuo metu jame groja 26 muzikantai. Tačiau svarbiausia ne skaičius, o sudėtis: čia sutiksi ir mokinius, ir ištikimuosius orkestro senbuvius, ir net tuos, kurie prisijungė prie orkestro visai neseniai pradėję muzikuoti nuo nulio...

„Jei tik yra noras, kiekvienam – jaunam ar jau pabuvusiam – visada sakom: ateik“, – kalba vadovai.

Pasak jų, toks skirtingų kartų derinys yra orkestro stiprybė. Orkestrantai turi savo ritmą – dukart per savaitę renkasi repetuoti.

„Nesame profesionalai, visi turime kitų kasdienių atsakomybių – kam darbas, kam mokykla, šeimos reikalai, tačiau jei kas pakviečia – koncertuojam, nepaisom iššūkių. Net ir į čempionatą vienas narys važiavo su sulūžusia koja... ir nieko, groti nesutrukdė“, – linksmai pasakoja E. Martinaitis ir priduria, kad repertuaras pamažu plečiasi, todėl neatmeta, kad ateityje ir Šakiuose galėtume sulaukti jų koncerto.

Abu vadovai vieningai įvardija, kad orkestrui smagiausia groti bigbendo stilistikos kūrinius. Tai muzika, kuri lengvai pasiekia klausytoją ir kuria gyvą ryšį su publika.

„Man pačiam tekę bigbende groti ne vienerius metus, tai ši muzika artima“, – sako U. Arcabas.

Kaip ir daugelis kolektyvų, šakiškiai turi ir savo „aukso fondą“.

„Jeigu reikia greitai pagroti, turim „Braziliją“, – šypteli E. Martinaitis.

Čempionate orkestrai atliko maždaug 10 minučių trukmės programą, kurią sudarė privalomas kūrinys, choralas ir du laisvai pasirinkti kūriniai. Vertinimas, pasakoja E. Martinaitis, buvo kompleksinis – komisija atsižvelgė ne tik muzikinį atlikimą, bet ir bendrą sceninę kultūrą, dirigavimą, ansambliškumą. Svarbu tai, kad orkestrai buvo vertinami „aklai“ – komisija jų nematė, tik girdėjo, todėl didžiausias dėmesys buvo skiriamas muzikos kokybei.

XXVI Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas šiemet Plungėje subūrė 37 orkestrus ir daugiau nei tūkstantį muzikantų. Kolektyvai varžėsi penkiose kategorijose – nuo pradedančiųjų iki profesionalų. Čempionatas rengiamas nuo 2001 m., ilgą laiką jis vyko Panevėžyje, vėliau – kituose miestuose, o šiemet sugrįžo į Plungę – į lietuviškos orkestrinės tradicijos lopšį.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3