Kovo 23 d. Zanavykų muziejus minėjo gražią 40-ies metų muziejaus atkūrimo sukaktį. Renginyje prisiminta prieš 95-erius metus šią dieną gimusi pirmoji atkurto muziejaus direktorė, šviesios atminties Bronė Sakalauskienė. Daug padėkos žodžių išsakyta Zanavykų muziejaus keliu kartu ėjusiems ir tebeinantiems žmonėms ir, be abejo, patiems muziejininkams – jie ne tik saugo Zanavykijos krašto praeitį, bet ir paverčia muziejų gyva, visuomenei atvira erdve.
Pirmadienio pavakarę į Zanavykų muziejų susirinkę svečiai, partneriai, rėmėjai, klausydamiesi muziejaus atsikūrimo istorijos faktų, gyvų pasakojimų, dar kartą nuėjo nuo pirmųjų muziejaus žingsnių iki šiandienos.
Muziejaus edukatorė ir renginio vedėja Aldona Plaušinienė pirmiausiai kvietė prisiminti atkurto Zanavykų muziejaus direktorę, šviesaus atminimo B. Sakalauskienę, kurios dėka muziejus įgavo kryptį ir prasmę. B. Sakalauskienė gimusi Būblelių valsčiuje (dabartinė Kudirkos Naumiesčio seniūnija), nuolat dirbusi kultūros srityje, buvo viena didžiausių kraštotyros entuziasčių, jau 1984 m. pradėjo kaupti literatūrinę, fotografinę ir istorinę medžiagą bei užrašinėti žmonių prisiminimus. Subūrė kraštotyros entuziastų grupelę, kuri rinko senus buities rakandus. Juos sumanyta eksponuoti Girėnų kolūkiui priklausiusiame laisvame poilsio kambaryje. Tačiau eksponatų daugėjo. Tuomet B. Sakalauskienė, girėniškiai Benediktas Jakas ir Vytautas Kaunas kreipėsi į kolūkio pirmininką prašydami įkurti muziejų. 1986 m. šių žmonių ir Šakių rajono „Taikos“ kolūkio valdybos bei pirmininko Zigmo Povilaičio pastangomis buvo įkurtas Girėnų kraštotyros muziejus, kuris 1992m. buvo pavadintas Zanavykų krašto muziejumi.
B. Sakalauskienė kadaise šokio žingsneliu sukosi ir Girėnų šokių kolektyve, tad simboliška, kad šventinio renginio metu šiandienos kolektyvo nariai atnešė ir vieną iš pirmųjų muziejinių vertybių – kėdę-slėptuvę. Beje, 1988 m. muziejuje buvo saugoma apie 840 eksponatų, o pernai gruodžio pabaigoje muziejaus fonduose buvo užregistruoti 52 tūkst. 528 eksponatai. Prieš 12 metų Zanavykų muziejus iš Girėnų buvo perkeltas į restauruotas Zyplių dvaro vežiminės patalpas.
Kone du dešimtmečius muziejui vadovavo Vidmantas Dėdynas, kuris linkėjo, kad ir toliau muziejus išliktų gyva, prasminga ir žmones vienijančia kultūros erdve. D. Pavalkio nuotr.
Net 22-ejus metus, iš jų 17 m. direktoriaus pareigose, išdirbo ir Vidmantas Dėdynas.
„Smagu, kad prisimenate ir senus muziejininkus. Į muziejų dirbti atėjau 1996 m., mane Bronelė prisiviliojo iš Trakų pilies. Muziejuje dirbau nuo dūšios, kaip sugebėjau. Džiaugiuosi, kad šiandien turim tokį muziejų, kur saugomi papročiai, tikrą kultūros centrą, kur organizuojamos parodos, vyksta renginiai“, – kalbėjo V. Dėdynas, muziejui įteikęs dovanų pokariu išaustas lovatieses.
Muziejaus keliu 32-ejus metus žengia ir dabartinė įstaigos direktorė Rima Vasaitienė, šiose pareigose besidarbuojanti jau 13 metų. Sveikindamasi ji kalbėjo, kad nieko nėra prasmingesnio muziejininkui, kaip matyti gyvybe alsuojančias muziejaus erdves.
„Esu dėkinga Bronelei ir kitiems muziejų atkūrusiems girėniškiams, kurių dėka šiandien galime turėti muziejų, skleisti žinią apie Zanavykiją, čia gyvenančius unoravus žmones visam pasauliui. Laikas greitai bėga, tačiau per šiuos keturis dešimtmečius muziejus nei akimirkai nesustojo ir nežengė atgal. Jis augo. Augo ir čia dirbantys žmonės, stiprėjo jų kompetencijos, gimė naujos idėjos. Kartu su jais augo ir pats muziejus, jo ekspozicijos, renginiai, edukacinės programos, šventės, įvairūs projektai. Drąsiai šiandien galiu sakyti, kad muziejus yra matomas, girdimas ir žinomas“, – kalbėjo R. Vasaitienė bei dėkojo kolektyvui, visai Šakių krašto bendruomenei, muziejaus draugams bei bičiuliams, rėmėjams, savivaldybės administracijai, kad muziejaus keliu jau 40 metų einama kartu. 
Muziejaus keliu 32-ejus metus žengia ir dabartinė įstaigos direktorė Rima Vasaitienė, šiose pareigose besidarbuojanti jau 13 metų. Sveikindamasi ji kalbėjo, kad nieko nėra prasmingesnio muziejininkui, kaip matyti gyvybe alsuojančias muziejaus erdves. D. Pavalkio nuotr.
Nuosekliu, kryptingu muziejininkų darbu atvyko pasidžiaugti ir gausus būrys svečių: Seimo narys Darius Jakavičius, rajono meras Raimondas Januševičius, Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius, verslo ir švietimo atstovai, partneriai, rėmėjai, kolegos muziejininkai, draugai ir bičiuliai. Kas su gėlėmis ir padėkos raštais rankose, o kas ir su eksponatais. Kaip žinome, Zanavykų muziejaus ištakos siekia praėjusio šimtmečio trečią dešimtmetį, jis buvo įkurtas 1928 m. birželio 21 d. Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, tačiau 1944-ųjų rugsėjį gimnazijos pastatas ir jame įsikūręs muziejus sudegė. Į renginį atvykęs VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas muziejui padovanojo Šakių neakivaizdinės mokyklos antspaudą. Naumiestietė mokytoja Gražina Žemaitienė – gimimo liudijimo, kurį pasirašęs Kudirkos Naumiestyje, o vėliau ir Lukšiuose kunigavęs klebonas Kudirkevičius, nuorašą.
Renginyje dalyvavusios Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės teigimu, Zanavykų muziejus yra tikras istorinės atminties pavyzdys.
„Rinkimas eksponatų tai nėra šiaip sau hobis, o noras priminti, kas mes esame, priminti mūsų lietuvišką tapatybę. Šito muziejaus istorija ir yra apie tai. Džiugu, kad muziejus išaugo ir gavo Zanavykų muziejaus pavadinimą. Tai yra etnografinės tapatybės, etnografinio regiono ypatumus puoselėjantis židinys“, – kalbėjo D. Urbanavičienė.
Ir kiti kalbėjusieji dėkojo muziejaus direktorei ir darbuotojams – ne tik už Zanavykijos istorijos ir tradicijų saugojimą, mūsų krašto paveldo sklaidą, bet ir už muziejuje kuriamą modernumo ir tradicijų derinimą, unikalias iniciatyvas, bendruomenės telkimą. Muziejaus vadovei ir darbuotojams linkėta naujų idėjų, kūrybiškumo joms įgyvendinti ir plėstis.
Mūsų krašto istoriją saugančiame muziejuje istoriją pajusti per žodį kvietė ir Šakių „Varpo“ dramos studijos mokiniai (vad. Vilija Meškaitienė) bei Ališauskų šeima, dovanojusi muzikinį pasirodymą.
Eduardas iš Griškabūdžio:
