Savaitei likus iki šv. Velykų, Zanavykų muziejus pakvietė prisiminti kiaušinių marginimo tradicijas ir, aišku, pasimokyti marginimo meno. Jau 14-oje Margučių margintojų sueitukėje kiaušinių marginimo paslaptimis ir buvo dalintasi.
Artėjant šv. Velykoms Zanavykų muziejus pakviečia į, ko gero, patį spalvingiausią edukacinį metų renginį – margučių margintojų šventę.
„Džiugu, kad šiandieną susiėjome jau keturioliktą kartą“, – su renginio dalyviais pasisveikinusi Zanavykų muziejaus etnografė Renata Kutkienė priminė, kad Velykų laikotarpio tradicijose glaudžiai persipynę senojo tikėjimo ir krikščioniškieji papročiai.
„Namų švarinimas, budėjimas prie Viešpaties kapo bažnyčioje, margučių marginimas ir pagaliau džiaugsmingas Velykų rytas, skambant bažnyčios varpams, – visa tai suburia žmones bendram laukimui“, – kalbėjo muziejininkė.
Šiemet Margučių margintojų sueitukės dalyviai pirmiausiai buvo pakviesti pasižiūrėti Skaudvilės krašto muziejaus spektaklio „Pakelk duonelę – ji šventa!“ Aktoriai per linksmus dialogus, pasakojimus, priminė, kokią svarbią vietą lietuvių gyvenime nuo seno užima duona ir su ja susiję papročiai.
Po spektaklio šventės dalyvius mūsų krašto margučių margintojai jau kvietė ir pasimokyti, ir pasigrožėti įvairiais būdais numargintais kiaušiniais. Kone visose margučių margintojų šventėse dalyvaujanti tautodailininkė Genutė Bučiūnienė iš Sasnavos kaimo (Jankų sen.) kiaušinius dekoruoja skutinėdama, sako išmokusi iš tėvelio.
„Kalėdos pasibaigia ir pradedu margučius marginti. Stengiuosi marginti tradiciniais raštais ir simbolika: saulutės, žvaigždutės, eglutės, kryžiukai ir kt. Ne tik margučių raštai, bet ir spalvos turi savo reikšmę: žalia– simbolizuoja pavasario atgimimą, raudona – vaisingumą, geltona – šviesos ir saulės, juoda – žemės spalva“, – primena G. Bučiūnienė.
Kone kasmet atvyksta į šventę savo patirtimi pasidalinti, iš kitų pasimokyti Šakių žmonių su negalia sąjungos rankdarbių klubo „Bitutės“ narės. Birutė Ramanauskienė pasakojo, kad šiemet moterys kiaušinių primargino naudodamos dekupažo techniką. 
Seserys Elena Kudirkienė (kairėje) ir Genovaitė Morkūnienė kiaušinius marginti išmoko iš mamos, margučius ir vašku margina, ir skutinėja bei šio amato paslaptimis mielai dalinasi su kitais. L. Poškevičiūtės nuotr.
Gelgaudiškietė Rimutė Grušienė demonstravo, kaip nusimarginti kiaušinius akrilu, juos dažo ir svogūnų lukštais arba audinių dažymui skirtais dažais. Rimutė sako šio amato išmokusi iš savo mamos. Margučių marginimo išmokiusi ir abi savo dukras.
„Šiemet pradėjau marginti kiaušinius prieš kokias dvi savaites. Labiausiai mėgstu juodą spalvą. Šioms Velykoms planuoju numarginti apie 200 kiaušinių. Viską išdovanoju...“ – atskleidžia R. Grušienė.
Šakietė Irena Sakalauskienė kiaušinius papuošė atlasine juostele. Dailius ir originalius margučius kuria ir kita šakietė Aldona Jarušaitienė, ji kiaušinius dekoruoja popierinėmis servetėlėmis, ant kiaušinio perkėlė ir šilkinio kaklaraiščio raštą.
Liepalotiškė Ramutė Špinderaitytė margina vašku: metaliniame indelyje virš žvakutės liepsnelės šildomas vaškas, į jį moteris merkia adatėlę ir ant kiaušinio piešia ornamentą. Pasak margučių margintojos, šio proceso metu turi dirbti abi rankos: viena piešia vašku, kita sukioja margutį. Paskaičiuota, kad norint vieną kiaušinį padabinti kuo įmantresniais raštais, neretai adatėlę į karštą vašką tenka merkti net 100–200 kartų.
Senovės lietuvių tradicijoje kiaušinius margino ne tik moterys, bet ir vyrai. Vyrai dažniausiai užsiimdavo kiaušinių skutinėjimu. O štai lukšietis Egidijus Pavalkius kiaušinių marginimui naudoja vaškinės kreideles. Vyriškis sako, kad toks marginimo būdas leidžia be didesnių pastangų kurti unikalius ornamentus ir žaisti spalvomis.
Tautodailininkė Genovaitė Morkūnienė į šventę atvyko iš Kauno, kur šiuo metu gyvena. Kiaušinius marginti vašku išmoko iš mamytės ir kaimynės. Pasiteiravome, kokiomis nuotaikomis pasitinka šv. Velykas.
„To jausmo kaip vaikystėje jau nėra... Kiti laikai atėjo“, – atsidūsta 83-ejų Genovaitė. – Augom keturios seserys. Velykų rytą tėvelis parnešdavo tekančio vandens iš Vilktinio upelio, liepdavo nusiprausti. Tada, saulei tekant, eidavom apie penkis kilometrus į Griškabūdį, į Prisikėlimą. Būdavo ir šlapių pavasarių, prisemdavom batukus. Grįžę sėsdavom prie Velykų stalo, mamytė iš vakaro jau būdavo paruošusi – pyragą iškepdavo, karką išvirdavo.“
Jos sesuo, Veršių kaime (Sintautų sen.) gyvenanti Elena Kudirkienė taip pat kasmet atvažiuoja į margintojų šventę ir marginimo paslaptimis dalinasi su kitais. Pasakojo, kad šiemet marginti kiaušinius pradėjusi dar vasarį.
„Išskutinėjau šiemet žąsies kiaušinius. Marginau ir su vašku. Tiek daug nemarginau, nes vaikai užaugę, patys moka nusimarginti. Velykų stalui dažysiu kiaušinius natūraliai: svogūnų lukštais, ciberžole, beržų, dilgėlių lapais“, – pasakojo E. Kudirkienė ir linkėjo visiems per Velykų šventę būti kartu su šeima, šviesių ir džiaugsmingų Velykų, pilnų meilės, vilties ir taikos.
Eduardas iš Griškabūdžio:
