Šakių viešojoje bibliotekoje savo antrąją poezijos knygą „Išdalyti žodžiai“ pristatė Loreta Ogorodnikienė. Į knygą kraštietė sudėjo eilėraščius, gimusius iš asmeninių patirčių ir išgirstų žmonių istorijų. Pusantros valandos trukęs vakaras buvo pripildytas žodžio, muzikos ir jausmų.
L. Ogorodnikienė – jurbarkietė, tačiau pastaruoju metu gyvena Šakiuose. Ji socialiniuose tinkluose geriau žinoma pseudonimu Loreta Lora, kaip pati yra atskleidusi, dar nuo mokyklos laikų artimiesiems ir bičiuliams ji tiesiog Lora. Eilėraščių knyga „Išdalyti žodžiai“ – antroji jos knyga, pirmoji „O aš tylėsiu“ jau rado kelią į daugelio skaitytojų širdis.
Vakaro pokalbį su autore vedusi Rima Rauktienė kalbėjo, „kaip labai svarbu dalintis su kitais...O Loreta Lora – jau išdalino žodžius, o prie žodžių dar pridėjo ir jausmus“. 
Tiek buvę, tiek esami kolegos prisidėjo ir prisideda prie Loretos Loros knygų atsiradimo, kaip pati autorė sakė, ne tik žmonių istorijomis, bet ir finansiškai, kad naujoji knyga nukeliautų iki leidyklos. D. Pavalkio nuotr.
Eilėraščius kurti Loreta pradėjo būdama vos aštuonerių ar dvylikos metų, tačiau jos kūryba ilgai gulėjo stalčiuose, o kai gyvenimas atnešė sunkių išbandymų – žuvo brolis, jai rašymas tapo tarsi vaistas, terapija, eilėse ji išliejo ne tik pačios išgyvenimus, bet ir kitų žmonių istorijas. Pirmoji jos knyga „O aš tylėsiu“ ir buvo dedikuota broliui.
„Išdalinti žodžiai“ yra visai kitokia, pilna gyvenimo džiaugsmo, šviesos ir dėkingumo. Naujoje knygoje eilėraščiai daugiausiai skirti kitų žmonių istorijoms. Gal tik keletas skirti asmeninei patirčiai. Randame eilių, skirtų mamai, sūnui, eilėraščių, gimusių gamtoje. 
D. Pavalkio nuotr.
Paklausta, kokius žodžius išdalinti sunkiausia, atsako: „Skaudžius žodžius... Kitų istorijas dalinti yra paprasčiau. Kai sutinku žmogų su skaudžia istorija, sugeriu tuos jausmus iš kitų žmonių, aš tuos jausmus ir tą žmogaus istoriją sudedu į eilėraščius ir paleidžiu, kad neužsibūtų pas mane per ilgai. Bet pačius skaudžiausius savo jausmus, žodžius, skaudžiausius dalykus aš nededu į eilėraštį, o palieku gamtoje, tyloje.“
Naujoje jos knygoje 60 eilėraščių, kurie, pasak R. Rauktienės, „yra tarsi 60 langų, per kuriuos galime žvelgti į vis kito žmogaus gyvenimą, jo istoriją“.
Jai antrinusi knygos autorė tik pridūrė: „Noriu pasakyti, kad taip, tie vienuolika eilėraščių yra susiję su mano gyvenimo istorija, bet didžioji dalis likusių – jau Šakių krašto žmonių istorijos.“
Loreta yra socialinė darbuotoja. Ji pirmiausiai dėkojo buvusiems kolegoms, kurie taip pat prisidėjo prie knygos gimimo ne tik istorijomis – išeinančiai iš darbo jai kolektyvas padovanojo lėšų leidybai. Šiuo metu Loreta darbuojasi VšĮ „Namai visiems“. 
D. Pavalkio nuotr.
„Namai visiems yra ta vieta, kur galime sustoti. O eilėraštis „Sustokime“ gimė Kalėdų laukime...
„Sustokime. Akimirkai nurimkim. / Jau pasiklydom bėgime. / Pajuskim artimą. Širdim priimkim, / kas ilgą laiką buvo laukime“, – naujoje darbovietėje užgimusį eilėraštį skaitė knygos autorė.
Loreta Lora pasakojo, kad kūryba ją aplanko įvairiai. Ne tik vakarais, bet ir būnant gamtoje. Štai eilėraštis „Medžiai“ ir gimė matant Lietuvoje kertamus miškus, o eilėraštis „Keistai mes judame į priekį“ – jos gimtadienio išvakarėse. 
D. Pavalkio nuotr.
Knygos pristatymo renginyje dalyvavo ir dainų autorius bei atlikėjas Rimas Liorančas bei bardas Arvydas Pilipauskas, atlikę dainas, sukurtas pagal autorės eiles. R. Liorantas pripažino, kad, klausydamas Loretos skaitomo eilėraščio telefonu, jis jau žino, kad galės sukurti dainą.
Kaip pastebėjo R. Rauktienė, naujoje knygelėje po keliasdešimt kartų pasikartojantys žodžiai yra viltis ir širdis. O vakaro dalyvių pasakyti šie žodžiai – ilgesys, prasmė, viltis, tikėjimas, pradžia – tuoj pat Loretos Loros lūpose virto ketureiliu: „Aš ilgesy prasmės ieškojau, / Vilties lyg paukščio sparno aš laikiaus, / Ir atradau širdy tikėjimą, / Man – tai pradžia, / Aš taip gimiau.“ 
D. Pavalkio nuotr.
Pasidžiaugti Loretos Loros kūryba atėjo buvę ir esami kolegos, pažįstami, bibliotekos kolektyvas, linkėjo rašyti daugiau apie džiaugsmingus dalykus. Pati Loreta Lora visiems dėkojo už buvimą bendrystėje.
Eduardas iš Griškabūdžio:
