Praėjusį šeštadienį Kiduliuose praūžė Giros šventė, kurioje netrūko nei giros, nei dvaro erdvėse įvairios veiklos nuo popietės iki vėlyvo vakaro. Šventės dalyviai galėjo susipažinti su vieno seniausių lietuviškų gėrimų istorija, paragauti žolelių giros, aplankyti parodas, pasiklausyti geros muzikos.
Kidulių dvaras garsėjo kaip vienas didžiausių ūkinių centrų visoje Užnemunėje. Čia veikė galingas bravoras, sūrinės ir kiti amatai, o dabar suremontuotose dvaro patalpose Kidulių kultūros darbuotojai rengia parodas bei įvairius kultūrinius renginius. Šį kartą dvaro vartai atsivėrė pirmajai čia surengtai Giros šventei.
Nors šeštadienis buvo apniukęs, popietę žmonės rinkosi į Kidulių dvarą norėdami daugiau sužinoti apie gastronomijos paslaptis. Gastronomijos istorikas prof. Rimvydas Laužikas supažindino su šio tradicinio gėrimo kilme, gamyba ir vieta Lietuvos kulinariniame pavelde. Jis pasakojo, kad vienokia ar kitokia gira ilgą laiką buvo vienas pagrindinių gėrimų, mat tuo metu gerti vandenį nebuvo įprasta.
„Net ir važiuodami grėbti šieno, veždavomės bidonėlį su vandeniu, įmesdavome duonos, įberdavome šiek tiek cukraus“, – savo asmeniniais prisiminimais dalijosi R. Laužikas. Jis pridūrė, kad pats žodis „gira“ savo kilme siejamas su žodžiu „gerti“.
Pasak profesoriaus, seniausias mūsų regiono gėrimas buvo obuolių gira. Seniausių laukinių obuolių liekanų, datuojamų daugiau kaip 4 tūkst. metų, rasta netoli dabartinės Nidos gyvenvietės.
Pirmosios užuominos apie obuolių ir kriaušių girą, vėlesniuose šaltiniuose vadinamą krušiniu, aptinkamos XV–XVI a. šaltiniuose. Pasak istoriko, gira buvo gaminama ir iš spanguolių, o žiemą – iš džiovintų obuolių nuoviro. Taip pat buvo naudojami kiti vaisiai, uogos, daržovės ir žolelės.
„Gira buvo gaminama ir iš migdolinių sausainių. Visi namuose likę nepanaudoti džiūvėsiai galiausiai keliauja į kibirą su vandeniu ir tampa vienokia ar kitokia gira“, – pasakojo profesorius.
Pasak jo, duonos giros Lietuvoje minimos jau XIX a. Duonos gira ir keptinis alus – du istoriniai, glaudžiai susiję lietuviški gėrimai. Keptinis alus gaminamas iš duonos kepalų, o tradicinė duonos gira ruošiama iš duonos džiūvėsėlių. Gastronomijos istorikas pasakojo, kad būta ir gydomųjų girų. 1933 m. išleistoje knygoje „Lietuviškos ir kitokios giros“ pateikiama apie pusšimtį įvairių giros receptų.
„Nėra tokių dalykų, iš kurių nebūtų galima pagaminti giros. Visa, kas rūgsta, gali būti paversta gira“, – sakė svečias. Jis pridūrė, kad girą nereikėtų gaminti plastikiniuose induose – indas turėtų būti atsparus rūgščiai. Anot jo, fermentuojant girą ąžuoliniame inde, gėrimas įgauna išskirtinį skonį ir kvapą.
Svečias pripažino, kad šiandien prekybos centruose sunku rasti tikros ruginės duonos, kokia buvo anksčiau, todėl pagaminti kokybišką, tradicinę girą tampa sudėtingiau.
Didelio susidomėjimo sulaukė žolelių giros degustacija. Rimantas Vaišnys pristatė net penkių skonių giras: akacijų, šeivamedžio, pelyno, svilarožių bei raudonėlių su mėtomis. Joms gaminti jis naudoja medų.
„Kuo gira rūgštesnė ir kuo mažiau joje saldiklių, tuo ji natūralesnė ir artimesnė mūsų skrandžio bei organizmo pH, kuris turi būti gana žemas. Rūgštumas yra sveikatinantis – jis padeda virškinimo procesams, papildo organizmą probiotikais, atnaujina mikroflorą“, – pasakojo girų gamintojas. Jis pridūrė, kad giroje susidarantys fermentai ir kitos medžiagos gali teigiamai veikti odą, todėl anksčiau žmonės net prausdavosi gira.
Pristatydamas minėtų žolelių giras, R. Vaišnys pasakojo, kad akacijų žiedai plačiai naudojami kulinarijoje – juos galima tiesiog nusiskinti ir skanauti. Šeivamedžio žiedai ir uogos dažniausiai vartojami peršalimo simptomams lengvinti ar imunitetui stiprinti, tačiau dėl augale esančių medžiagų juos reikėtų vartoti atsargiai. Ypač nerekomenduojama vartoti neprinokusių uogų.
Pasak R. Vaišnio, atsargiai reikėtų vartoti ir pelyną – per didelis jo kiekis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, pavyzdžiui, haliucinacijas ir kitus negalavimus.
Specialiai šventei Kidulių vyninė pagamino Kidulių dvaro giros gėrimą. Renginio metu taip pat atidaryta kraštietės, tautodailininkės Julijos Macijauskienės karpinių, medžio drožinių ir kitų tradicinių amatų paroda.
Nors šeštadienį Kidulių kraštą merkė lietus, visą dieną Kidulių dvaro prieigose veikė mugė ir loterija, lankytojų laukė žaidimų bei edukacijų kiemelis, buvo galima apžiūrėti šiuolaikinę ūkininkų techniką. Vakaro kulminacija tapo grupės „Šeduvos bernai“ koncertas.
Bronius iš Veršių:
