Gintarė MARTINAITIENĖ 

Praėjusį penktadienį į pirmąjį oficialų posėdį rinkosi darbo grupė, turinti parengti seniūnijų struktūros pertvarkos planą. Kol kas ir pačiai darbo grupei daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau esmė aiški – anksčiau ar vėliau rajone seniūnijų skaičius sumažės. Tiesa, visi šie darbai galėjo būti pradėti jau vasarą, tačiau...

Prieš maždaug porą savaičių, tik pasklidus pirmosioms žinioms apie seniūnijų mažinimą, buvo pasakyta, kad jau gruodžio mėnesį sprendimo projektas dėl seniūnijų pertvarkos bus teikiamas tarybai, tačiau aiškėja, kad su terminais stipriai prasilenkiama. Beje, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai jau buvo žinomi liepos mėnesį, tačiau savivaldybės administracija tik dabar ryžosi imtis konkretesnių veiksmų. Lapkričio 30 d. laikinai administracijos direktoriaus pareigas einanti pavaduotoja Inga Cibulskienė pasirašė įsakymą dėl darbo grupės, turėsiančios parengti pertvarkos planą, sudarymo. Penktadienį ši grupė rinkosi į pirmąjį posėdį (darbo grupę sudaro keletas tarybos narių, administracijos darbuotojai, seniūnų interesus atstovauja Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algirdas Stankevičius). Kaip patikino darbo grupės pirmininkė I. Cibulskienė, pirmiausiai norima išgirsti visų nuomones, pasiūlymus, kad į juos atsižvelgiant būtų galima atlikti konkretesnius skaičiavimus, kaip pertvarka atsilieps finansiškai. Būtent to klausė daugelis darbo grupės narių. Tad didžiąją posėdžio dalį ir sudarė dalijimasis nuomonėmis. Kitam posėdžiui nariai žadėjo būti labiau paruošę namų darbus, kad galėtų dirbti konstruktyviau. Kodėl tų namų darbų jie negalėjo būti pasiruošę jau penktadienį, niekas atsakymo neieškojo, tačiau tarybos narės Irena Haase ir Aušrelė Pukinskienė replikavo, kad tam tikri variantai, siūlymai jau galėjo būti pateikti ir dabar būtų galima ne nuomonėmis dalintis, o vertinti, spręsti.

Tiesa, iš anksto padirbėjo I. Haase, kuri žemėlapyje susibraižė galimus seniūnijų jungimus, įvertino plotą bei gyventojų skaičių, nes būtent jų mažėjimas ir verčia mažinti seniūnijų skaičių. Jos skaičiavimu ir siūlymu, galėtų likti septynios seniūnijos. Tarybos nario, buvusio administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio manymu, skaičius galėtų būti dar mažesnis. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė atkreipė dėmesį į tai, kad, net ir sumažinus seniūnijų skaičių, mūsų rajonas bus vienas iš daugiausiai jų turinčių. Nors susirinkusieji ir akcentavo, kad seniūnijų mažinimas nepopuliarus sprendimas, bet, mažėjant gyventojų skaičiui, nėra kur trauktis.

„Mokyklas uždarinėti irgi nepopuliaru“, – sakė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas.

Kažkas iš posėdžio dalyvių atkreipė dėmesį ir į tai, kad vykstant rinkimams dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus mūsų apygardai rinkėjai jau prijungiami ne tik iš Vilkaviškio, bet šiais metais ir iš Kauno apylinkių. Beje, Šakių rajonas yra iš tų, kuris gana retai apgyvendintas.

Reziumuojant galima paminėti, kad, daugelio nuomone, kaip ir buvo įvardinta anksčiau, seniūnijos turėtų tapti biudžetinėmis, tai yra savarankiškomis įstaigomis, centralizuojant ir visą buhalteriją, o mažesniąsias sujungiant. Tapus biudžetine įstaiga ji būtų savarankiškesnė, galėtų pati rengti projektus, organizuoti viešuosius pirkimus ir pan.

„Seniūnijos būtų biudžetinės įstaigos su visiškai nauja etatų struktūra. Seniūnas būtų valstybės tarnautojas ir tas, kuris, tarkim, iš kelių geriausiai atitiks keliamus pareigybės reikalavimus, ir užims šias pareigas“, – kalbėjo laikinoji administracijos direktorė, pabrėžusi, kad seniūnijų pertvarka nėra reorganizacija, tai tik valdymo formos pakeitimas.

Jei atsitiktų taip, kad keli seniūnai būtų lygiaverčiai, I. Cibulskienė teigė, kad tokiu atveju turėtų būti skelbiamas konkursas. Ji kol kas ragino nesigilinti į konkrečias personalijas ir neužbėgti įvykiams už akių, nes pirmiausiai esą reikia parengti kelis pertvarkos modelius ir po to išrinkti geriausią.

„Pavyzdžiui, Sudargo seniūnijos pastatas yra nuomojamas, apgailėtinas, tai negi žmonėms į Kidulius bus labai sudėtinga nuvažiuoti?“ – retoriškai teiravosi I. Haase.

I. Cibulskienė taip pat kalbėjo apie tai, kad nereikėtų gąsdintis, jog kai kur neliks administracijos pastatų, nes esą tik reikės geriau apgalvoti ir spręsti gyventojų aptarnavimo, paslaugų suteikimo klausimus. A. Pukinskienė susirinkusiųjų teiravosi, kas konkrečiai asmeniniais reikalais bent kartą ar du per metus buvo reikalų tvarkytis seniūnijoje. Rankų mažuma esą įrodo, kad čia užsukti reikia ne taip dažnai. Potencialūs lankytojai – socialines paslaugas, pašalpas gaunantys ir šiais klausimais besikreipiantys piliečiai.

Tai pirmieji štrichai. Darbo grupės nariai kalbėjo ir apie tai, kad reikia pasigilinti ne tik į geografines ir demografines detales, bet ir į kitus aspektus, atsižvelgti, kas turi kultūros centrus, kur ir kokios bendruomenės susikūrusios, koks susisiekimas ir pan. Visgi kaip didžiausias minusas įžvelgiamas tas, kad gyventojams teks keisti adresus. I. Haase mano, kad sunkiau gyvenantiems šiuo klausimu būtų galima numatyti kompensavimo tvarką. Pavyzdžiui, Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis taip pat pasisakė už vientisą sistemą, bet jis mano, kad seniūnijų skaičius galėtų būti paliktas didesnis. Konkrečiai jis išskyrė Plokščių seniūniją, kuri pagal gyventojų skaičių „ant ribos“, o šioje seniūnijoje įsikūrusios bendrovės į biudžetą įneša daug lėšų. Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė pasisakė už tai, kad seniūnijose būtų išlaikyta socialinio darbuotojo vieta. Tiesa, seniūnų interesus atstovaujantis seniūnas A. Stankevičius pasisako ne už vientisą biudžetinių įstaigų kūrimą, o už mišrią sistemą, kai būtų ir biudžetinių, ir filialų, kai priklausomybė, kaip yra dabar, būtų nuo saviavldybės administracijos. Be to, jis ragino nepamiršti, kad dėl sujungimo savo nuomonę turės pareikšti ir gyventojai. Tą pripažino ir juristė Jūratė Šneideraitienė.

„Net jei gyventojų nuomonė bus neigiama, taip, ši procedūra turės būti atlikta“, – patikino Bendrojo skyriaus specialistė.

A. Stankevičiaus nuomone, šios procedūros užtruks ir be pusmečio pertvarka nepajudės iš vietos.