Ne kartą į redakciją skambinęs gelgaudiškietis piktinosi, kad, taip nemokšiškai genint miesto centre liepas, medžiai sužaloti nepataisomai. Seniūnas sako, kad medžiai genimi norint jiems suteikti gražią formą, kalbinta arboristė genėtojų sprendimą medžius formuoti kaip burbulus vertina kaip gerą.

Šiuo metu ne vienoje seniūnijoje vyksta medžių genėjimo darbai, tačiau gelgaudiškietis Vidmantas piktinasi, jo nuomone, nemokšiškai atliekamais darbais.

„Pažiūrėkit, kaip atrodo medžiai – išpjaustė, sužalojo. Centrinėje Taikos gatvėje augančios liepos dar visai jaunos ir tų medelių šakeles nukarpė. Nėra nei elektros laidų, kad reiktų apgenėti, viskas po žeme patiesta. Niekur per televizorių nemačiau tokių medžių sužalojimų, kad taip vandališkai genėtų. Šakiuose alėjoje prieš savivaldybę medžiai gražiai apgenėti, ataugę šakelės ir niekas jų daugiau negeni. Gelgaudiškyje mums palmių nereikia, bet savo liepų, – neslėpė apmaudo gelgaudiškietis ir svarstė: – Gal taip geni, kad lapų mažiau grėbti reiktų...“

Anot jo, blogiausia, kad sprendimą medžius apgenėti priima seniūnas, o ne specialistai, kurių apskritai rajone nėra.

„Atėjo kitas seniūnas, ir tas kerpa. Čia yra medžių žalojimas ir niekur neina pasiskųsti. Gyvenu Mokyklos gatvėje, tai dar čia genėti neatėjo. Čia pamatysiu geninčius, sakiau, versiu su tom kopėčiomis... Aišku, darbininkai nekalti. O paskatino dar kartą jums paskambinti skelbimas, kad kovo 11 d. kviečiami gyventojai į akciją Gelgaudiškio aikštėje trispalvėmis medžius apjuosti. Tai ar tokius kraujuojančius medžius puošime?.. Juokingai skamba“, – ne pirmą kartą į redakciją paskambinęs kalbėjo gelgaudiškietis.

Pakalbinome Gelgaudiškio seniūną Valdą Dumčių, šis teigia, kad ne todėl medžiai genimi, kad nereiktų lapų darbininkams grėbti, o norint suteikti jiems gražią formą.

„Jei negenėsim, nebus to estetinio vaizdo. Liepa turi būti kas dveji metai prižiūrima. Reiktų kasmet arba kas dveji metai šakeles apgenėti, paskui šakos išstorėja, jų negali pjauti, nes jos nesiformuoja“, – kalbėjo seniūnas pridurdamas, kad medžių genėjimo darbus atlieka seniūnijos darbininkai.

V. Dumčius pabrėžė, kad gyventojai turėtų ir į jį kreiptis visais juos dominančiais klausimais, tikino, kad niekas jam nesiskundė dėl medžių genėjimo.

„Lapai susprogs, liepa bus graži, bus tokia miesto liepa. O jei šiemet paliksim ilgus ūglius, kitąmet turėtume labai daug darbo. Laiko ir pastangų genėti medžius reikia labai daug. Jei negenėsi medžių, užsiauginsim šakas didžiausias ir tada praeiti taku neis. Daroma yra žmonių labui, kad estetiškai, gražiai viskas atrodytų. Manau, miestas yra žmogui skirtas, miškas – gamtai“, – kalbėjo seniūnas ir paaiškino, kad darbininkai žino, kaip medžius formuoti, žiūri taisyklių.

Profesionalia medžių priežiūra užsiima arboristai. Tad nuomonės apie Gelgaudiškyje apgenėtus medžius pasiteiravome Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės arboristės Kristinos Žalnierukynaitės, kurios nuomone, medžiai netinkamai genėti buvo daug metų prieš tai, jos žodžiais, „jei išvis tokį medžių nustuobrinimą ir stambių šakų nupjaustymą galima pavadinti genėjimu“.

„Todėl dabar, formuodami kuo mažesnę medžio lają iš atžėlusių šakelių, genėtojai tikrai nesuklydo. Brandūs medžiai sužaloti jau seniai, jų kamienai jau turėtų būti tuščiaviduriai, nes į per dideles, prieš daug metų padarytas žaizdas papuolę patogenai bus padarę savo juodą darbą. Todėl leisti medžiams auginti dideles šakas būtų klaida. Jos paprasčiausiai išlūžtų. Genėtojų sprendimas medžius formuoti kaip burbulus yra geras. Šie medžiai jau nebebus tokie, kokie turėtų būti – su didelėmis, jiems įprastomis lajomis. Ankstesnė netinkama priežiūra labai sutrumpino jų gyvavimo amžių, tad dabar belieka juos formuoti taip, kaip jie ir yra formuojami“, – sakė arboristė pridurdama, kad genėtojams reikėtų pasimokyti atlikti taisyklingus pjūvius, bet priimti sprendimai iš esmės yra teisingi.

„Prie kelio ne taip seniai pasodinti jaunesni medžiai, matyt, formuojami panašiu būdu.Tokioje vietoje, kur yra laidai ir medžiams neleidžiama augti aukštiems, derėjo rinktis augalus, kurie neauga aukšti. Yra begalės veislių, kurios išvestos sodinti prie gatvių. Dabar gi teks kasmet ar kas dveji metai formuoti medžius, kad jie nesiektų laidų. Augalui, kuris genetiškai užkoduotas augti aukštas su plačia laja, tai nėra gerai. Pasirinkus tinkamą augalą tam tikrai vietai buvo galima išvengti tokių problemų ir taip pat nemažų priežiūros kaštų“, – sakė K. Žalnierukynaitė bei pridūrė, kad rūpinantis medžiais reikėtų nepamiršti, kad jie turi ne tik lajas, bet ir šaknis, tad šaknyno priežiūra taip pat turėtų būti įtraukta į medžių priežiūros planus ir tuomet net ir kažkada sužalotas medis galės gyvuoti ilgiau.