Neseniai rašėme apie Prūselių, Plieniškių kaimuose (Šakių sen.) vilkų pjaunamus gyventojų šunis. Plėšrūnai ir toliau siautėja šiose vietovėse: antradienio naktį jau antro augintinio neteko viena Plieniškių kaimo gyventoja – liko tik kruvinas šunelio pavadėlis. Medžiotojai tvirtina, kad šiuo metu jų rankos surištos.
Trečiadienį į redakciją paskambinusi Plieniškių kaimo gyventoja Diana skundėsi, kad negali atsiginti vilkų, šie jau papjovė antrą jos augintinį. Dar vasaros viduryje dingo nuo būdos kalytė, o antradienio rytą sodybos šeimininkai nerado ir antro augintinio – Meškio.
„Būda stovėjo prie garažo. Ryte einam pas Meškį, žiūrim – būdos nėra... Nuvilkta už kelių metrų. Ir su visa būda Meškis vilktas, kol dirželis nutrūko, kuris visas kruvinas. Žolė kruvina. Kad tokią būdą nuvilktų, manau, darbavosi ne vienas vilkas“, – pasakojo moteris.
Kalbintas šio krašto medžiotojas Simonas Aušiūra, beje, augintinio taip pat neseniai netekęs po vilkų išpuolio, pasakojo, kad lankėsi ir pas Dianą.
„Šuo tikrai papjautas vilkų. Jokių abejonių. Šuns dirželis nugraužtas, pilna kraujo. Būda su visu augintiniu tempta. Jau užfiksuota ir vieta, kur vilkai apsistoję. Yra greta Prūselių tokia tuščia sodyba, dirbantis su traktoriumi žmogus matė du vilkus iš ten išbėgančius, – pasakojo S. Aušiūra. – Bet medžiotojų rankos šiuo metu yra surištos, vilkų medžioti negalime.“
Jis gyventojus prašė pasirūpinti savo augintiniais, nakčiai uždaryti ar įrengti voljerus, nes vilkų problema rajone labai aktuali.
Kaip žinia, iki spalio vidurio vilkų medžioklė draudžiama. Teiraujamės Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovo, žuvininko Gintauto Liepuonio ir dėl galimybės gauti specialų leidimą vilkams sumedžioti. Šis dar kartą pakartoja – pagal įstatymą medžiotojams dabar rankos surištos, vilkų medžioti šiuo metu negalima.
Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše numatyta, kad, išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą arba pasibaigus medžioklės sezonui, vilkai gali būti paimami iš gamtos tik pagal atskirus Aplinkos apsaugos agentūros išduodamus leidimus (probleminiams vilkų individams išimti), jeigu fiksuojama didelė jų žala, sumuojant žalos atvejus nuo ganiavos sezono pradžios vienos savivaldybės mastu.
„Gyventojai turi kreiptis dėl vilkų išpuolių padarytos žalos augintiniams, gyvūnams pirmiausiai į savivaldybę. Prašymus paimti probleminius vilkus Aplinkos apsaugos agentūrai teikia savivaldybių administracijos“, – aiškino G. Liepuonis.
Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas rekordinio dydžio, net 341 vilko sumedžiojimo limitas, sumedžioti 289 vilkai. Vilkų medžioklės sezonas trunka nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Pasak G. Liepuonio, vilkų medžioklės limitus reiktų iš viso panaikinti ir pailginti vilkų medžioklės terminą.
„Būkim žmoniški. Tikrai nereikia vilkų patelių išmedžioti, kai dar jaunikliai maži. Bet nuo kokio liepos mėnesio turėtų leisti vilkus medžioti. Vilkų daugėja ir dėl jų populiacijos jau darosi problema“, – įsitikinęs G. Liepuonis.
Kalbinti gyventojai visgi negailėjo priekaištų medžiotojams ragindami, kad jie bent vilkus pabaidytų, juolab kad žinoma jų buvimo vieta minėtame kaime.
„Vilkas yra protingas žvėris. Kai veda jauniklius, tūno savo irštvoje. Dabar – daugiausiai kukurūzų laukuose, o ne miške. Manau, reiktų leisti tam tikrą tarpą leisti vilkus medžioti su naktiniais optiniais taikikliais, kol susireguliuotų jų populiacija“, – svarstė G. Liepuonis.
Plėšriųjų žvėrių elgsenos tyrinėtojas Petras Adeikis tikina – vilkų išpuolių daugėja dėl netinkamo populiacijos valdymo, kai sumedžiojus vilką išardoma šeima. Vieniši vilkai ieško lengvo grobio šalia gyvenviečių. Mokslininkų teigimu, vilkų populiacija yra smarkiai išaugusi, šalyje gali gyventi apie 100 vilkų šeimų.
Ingrida iš Šakių:
