Miškininko diena kasmet minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį, šiais metais ji buvo minima rugsėjo 21 d. Jau tradiciškai ji švenčiama kartu su visuomene: šiemet rajono miškininkai šventės išvakarėse visus pakvietė susipažinti su Velniaravio gamtiniu rezervatu, o šventės dieną rinkosi Šakių miškininkų atminimo ąžuolyne, kur buvusiam Šakių miškų urėdijos Gelgaudiškio girininkijos girininkui Jonui Gvildžiu buvo įteiktas Profesijos riterio ženklas.
Miškininkams patikėta šventa pareiga rūpintis, saugoti mišką. Pagarba miškui – tokia vertybe vadovaujantis dirba ir Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Šakių girininkijos specialistas Audrius Martinkevičius, kuris Miškininko dieną paminėti pasiūlė susipažįstant su Velniaravio gamtinio rezervato gamta. Tad apie 30 gamtos mylėtojų rugsėjo 20 d. susirinko Burbų k. (Kriūkų sen.), kur ir yra Velniaravio gamtinis rezervatas, bei buvo pakviesti pasivaikščioti rezervato ribomis, nes pačiame rezervate lankytis draudžiama. Pasak A. Martinkevičiaus, rezervatas įsteigtas labai neseniai, tik 2001 m., o natūralios ekosistemos formuojasi šimtmečiais.
„Vien todėl, kad mes labai neilgą laiką nesikišame į procesus, vykstančius gamtoje, dar nereiškia, kad ten įsikuria saugomos ir retos augalų, gyvūnų ir grybų bendrijos, – pasakojo žygeiviams A. Martinkevičius, kuris pačiam rezervate su Panemunių regioninio parko grupės leidimu per trejus metus yra iškėlęs 300 inkilų. – Stebiu inkiluose gyvenančius gyvūnus, pastebėjau, kad inkilų užimtumas daug mažesnis senesniame miške nei jaunuolyne, nes gyvūnai daug mieliau renkasi senesniame miške esančias dreves, uoksus, plyšius, įskilimus nei žmogaus gamintus dirbtinius inkilus.“
A. Martinkevičiaus tvirtinimu, paties rezervato plotas yra 71 ha, bet aplink dar yra apie 200 ha VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ valdomų ypatingos vertės miškų, kuriuose irgi nevykdoma jokia ūkinė veikla.
„Tolimoje ateityje čia gali susiformuoti gamtinės įvairovės prasme nemaža teritorija labai vertingo miško. Mano iškabintos gamtos stebėjimo kameros rezervate yra užfiksavusios keturių vilkų šeimą. Yra Raudonojoje knygoje įrašyto mažojo erelio rėksnio lizdas ir gebenės lipikės augavietė. Auga pagal LR teisės aktus ir tarptautines konvencijas saugomi gegužraibiniai augalai (laukinės orchidėjos): žalsvosios ir dvilapės blandys, rusvosios lizduolės, baltijinės ir raudonosios gegūnės. Pernai suradau į Raudonąją knygą įrašytą retą grybą – kuokštinę grifolę. Rezervate jau seniai rasta labai reto augalo – gauruotojo gvazdiko radaviete, viena iš dviejų Lietuvoje. Deja, man jo gyvai pamatyti kol kas neteko“, – žygeiviams pasakojo miškininkas.
O šeštadienį gražus sujudimas vyko Šakių miškininkų atminimo ąžuolyne, kuriame pirmieji medžiai buvo pasodinti dar 1994 m. Kaip pasakojo buvęs ilgametis urėdo pavaduotojas Romas Kupstaitis, žmonių vadinamoje Bisiškės pievoje Šakių miškininkų sąjungos iniciatyva, vadovaujant tuometiniam urėdui Ksaverui Vaičiūnui, buvo pradėtas sodinti Šakių miškų urėdijos miškininkų ąžuolynas. Ir taip kiekvieną pavasarį buvo sodinami ąžuolai, ąžuolynas plečiamas. Čia auga ir pasodinti vardiniai ir į amžinąjį poilsį išėjusių iš šio krašto kilusių miškininkų atminimą menantys ąžuolai, iš viso pasodinta apie 330 medžių, tiesa, sodinta iki 2014 m. Vietovę ženklina skulptoriaus Zigmo Sederevičiaus išdrožtas koplytstulpis. 
Ilgametis Šakių miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Romas Kupstaitis (dešinėje) Šakių miškininkų atminimo ąžuolyną puoselėja iki šiol. Jis sveikino ir kolegą Joną Gvildį, per 40 metų puoselėjusį Gelgaudiškio girininkijos miškus, kuriam įteiktas Profesijos riterio ženklo apdovanojimas. L. Poškevičiūtės nuotr.
„Mes 1990 m., tokiais pakilimo metais, pirmą ąžuolyną pasodinom prie kelio į Šakius, pavadinom Nepriklausomybės ąžuolynu. Antrą pradėjom 1994 m. šioje vietoje, čia yra pasodinti ąžuolai ir jau iškeliavusių į amžinybę miškininkų atminimui. O 1999 m. pasodinom ąžuolyną, skirtą Šakių miesto 400-osioms metinėms paminėti, esantį Girėnų kaime. Paskutinis ąžuolynas pasodintas jau „Gerumo ąžuolo“ iniciatorių dėka netoli Lekėčių“, – pasakojo R. Kupstaitis.
Į Šakius Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Zbignev Glazko su valdybos nariais atvyko ne tik šakiečius miškininkus pasveikinti profesinės Miškininko dienos proga, bet ir su kilnia misija.
„Jau antri metai sąjunga vertino miškininkų, miškininkių ir neabejingų kitų profesijų specialistų darbą miškui ir žmonėms. Sąjungos padėkos ženklą šiandien atvežėme ir į Šakius. Profesijos riterio vardą už sektiną miškininko veiklą norime suteikti ilgamečiam Šakių miškų urėdijos Gelgaudiškio girininkijos girininkui Jonui Gvildžiui, daugiau kaip keturiasdešimt metų puoselėjusiam gimtojo krašto Gelgaudiškio girininkijos miškus ir palikusiam ryškų pėdsaką šio krašto istorijoje“, – įteikdamas padėkos ženklą J. Gvildžiui kalbėjo Z. Glazko.
J. Gvildys dėkojo už įvertinimą akcentuodamas, kad visas jo, kaip miškininko, dėmesys buvo nukreiptas į miškų išauginimą bei atkūrimą, bet ne į kirtimą. J. Gvildys per savo girininkavimo metus yra kardinaliai pakeitęs Gelgaudiškio girininkijos medynų rūšinę sudėtį į daug vertesnius medynus. Daug darbo įdėjęs į Gelgaudiškio dvaro ir parko tvarkymą bei priežiūrą, 1998 m. vadovavęs Gelgaudiškio pažintinio tako įrengimui, 2000 m. Kaštonų alėjos atkūrimui ir Baronkapinių atkūrimui. Jo iniciatyva sutvarkytas ir įteisintas šaltinis Gelgaudiškio pažintiniame take.
Vėliau miškininkai ir miškų mokslininkai lankėsi J. Gvildžio atkurtuose ir naujai įveistuose pagal jo paties asmeniškai sukurtą unikalią, Lietuvoje analogų neturinčią grupinių želdinių / žėlinių metodiką Pankliškės ir Aukštojo Šilelio miškuose, apžiūrėjo šiuos unikalius objektus, dalinosi patirtimi, diskutavo, kalbėjo apie tokių želdinių / žėlinių ateities perspektyvas.
Algimantas iš Gotlybiškių:
