
Spalio 8 d. rajono seniūnai tradiciniame seniūnų pasitarime su savivaldybės administracijos direktoriumi Vytautu Ižganaičiu aptarė einamuosius reikalus. Nors nemažai seniūnų atostogauja, bet likę kolegos išsakė rūpesčius, kas džiaugėsi, o kas ne seniūnijose asfaltuojamomis gatvėmis.
Pasitarimo pradžioje administracijos direktorius V. Ižganaitis atkreipė seniūnų dėmesį, kad šie savo atostogas susiplanuotų taip, kad nereiktų kolegoms pavaduoti per kelias seniūnijas. Administracijos direktorius kai kuriems seniūnams turėjo pastabų, kad šie buvo įpareigoti dar prieš rugsėjo 1d. baltais dažais gatvėse atnaujinti pėsčiųjų perėjas, tačiau ne visi į tokį prašymą atsakingai pažiūrėjo. Į pastabas reaguodamas Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius sakė, kad daugiausiai naujai nebuvo pažymėtos krašto keliuose esančios pėsčiųjų perėjos, priklausančios „Via Lietuva“.
Administracijos direktorius paminėjo, kad pasiteisino dulkėtumo mažinimo priemonė – žvyrkelių laistymas druskos tirpalu, nes gyventojai džiaugiasi, kad po palaistymų dulkių mažiau.
Jeigu kalbėję Gelgaudiškio, Lukšių, Žvirgždaičių, Kudirkos Naumiesčio seniūnai, Šakių seniūno pavaduotojas pasidžiaugė, kad šiemet jų seniūnijose asfaltuojamos gatvės, tai Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas šiuo klausimu entuziazmu netryško.
„Lopom duobes. Per trejus metus Kriūkuose nei centimetras gatvės neišasfaltuotas. Smėlio g. remonto darbai trimetėje kelių programoje jau nuo 2021 m. vis perkeliami kitiems metams“, – kalbėjo A. Kazlauskas.
Ir toliau Gelgaudiškio, Kidulių, Griškabūdžio seniūnijose remontuojami seniūnijų pastatai, Gelgaudiškio seniūną Valdą Dumčių neramina, kad seniūnijoje vis dar trūksta socialinio darbuotojo, o Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius užsimojęs pirkti alkūninį mulčerį.
„Trimerių turim, bet neturim, kas su jais dirbtų. O gyventojai nenori pjauti pakelių prie sklypų ribų, užtvarčių“, – sakė S. Naumavičius.
Griškabūdžio ir Lukšių seniūnus neramina jų teritorijose esantys to paties savininko apleisti pastatai, Liepalotų kaime po gaisro iki šiol stovi pakelėje didžiulis ūkinis pastatas.
Lukšių seniūno V. Andziulevičiaus rūpesčiai – įrengti patalpas ir iš ambulatorijos į kultūros namus perkelti vaikų dienos centrą, pastatyti per Siesartį tiltelį. Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas su nerimu laukia medžių pjovėjų, kurie turi iš kapinių pašalinti avarinį, kone 60 metrų aukščio medį, esantį greta poeto Prano Vaičaičio kapo.
Slavikų seniūnui Redui Juškaičiui vis dar sunku susitarti dėl žvyrkelių greideriavimo su darbus laimėjusia prieniškių įmone.
„Kai Slavikuose lankėsi strateginio plėtros plano rengėjai, savivaldybės vadovai, teiravausi, kodėl negalėtų smėlio druska palaistyti ir kelio Šakiai–Slavikai pakračius, nes dulkėtumas yra didelis, ypač prasilenkiant automobiliams. Meras dabar atsakė, kad buvo gautas atsakymas iš „Via Lietuva“, kad jie yra žalieji ir laistyti druska negali... Bet žiemą tai kelius ta pačia druska barsto, – stebėjosi seniūnas. – Dar vienas opus slavikiečiams klausimas dėl vandentiekio bokšto, kuris yra privačiose rankose, kelių pajininkų. O nuo 2026–2027 m. tokios vandenvietės turi pereiti savivaldai. Manau, turime surengti susirinkimą, kviestis pajininkus, vandenų atstovus, gyventojus ir kalbėtis.“
Pratęsiant kelių klausimą, Lukšių seniūnas V. Andziulevičius paminėjo, kad problemiškas tampa ir kelias Lukšiai–Kriūkai.
Pasitarime dalyvavusi savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jūratė Šneideraitienė paminėjo, kad ateityje seniūnai nusimatytų sugretintas kūriko pareigybes, kad darbuotojo nereiktų priimti tik šildymo sezonui, o galėtų žmogus dirbti ištisus metus. Ragino seniūnus, kad seniūnijų darbuotojai pasinaudotų atostogomis iki penkių dienų sveikatai gerinti.
Administracijos direktorius ragino seniūnus artėjant lapkričio 1-ajai susižiūrėti kapinių atliekas, laiku jas išvežti, o cukrinius runkelius vežančius ūkininkus įspėti, kad šie negadintų kelių, taip pat artėjant šaltesniems orams pasidomėti vienišais žmonėmis, „kad šie turėtų malkų, duonos“. Susitikimo pabaigoje seniūnai juokavo, kad kol kas lapai nenori kristi, bet yra pasiruošę staigiam jų kritimui.