Saulėtas šeštadienis kvieste kvietė į lauką. Todėl Šakiečių bendruomenės organizuota talka garantavo porą smagiai praleistų valandų ir svarbiausia – puikų rezultatą. Pasiesartyje buvo pasodinta dar 20 sakurų – įspūdingais žiedais džiuginančių japoniškų vyšnių.
Į bendruomeninę talką susirinko tikrai gausus būrys darbininkų, o kastuvo griebėsi tiek rajono vadovas Raimondas Januševičius, tiek vicemeras Darius Jakavičius, miesto seniūnas Dalius Jasevičius. Aktyviai įsitraukė ir „Varpo“ mokyklos bendruomenė, ypač jaunimas. Ar visi savanoriai, kaip sakoma, nuo dūšios? Mokytojos šypsosi ir išduoda, kad mokinukams aktualu „surinkti socialines valandas“, nors iš tiesų – prisidėti prie gražesnių Šakių irgi ne ką mažiau svarbus motyvas. 
Organizatorių nuotr.
Trečią kadenciją bendruomenės pirmininkės pareigas einanti Zita Jakaitienė prisiminė, kad 2020 m. spalį pasodino pirmąsias 20 sakurų ir vis pasvajodavo sodelį praplėsti. Beveik visi anksčiau sodinti medeliai prigijo, o kai vyšnios sužydi, vieta tampa itin patraukli gražių kadrų gaudytojams. Tiek pirmuoju, tiek antruoju etapu bendruomenės nariai finansinę paramą idėjai įgyvendinti gavo per projektus, kuriuos teikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Z. Jakaitienė sako, kad sakuroms šįkart išleido 400 eurų, vietas numatė kartu su seniūnija, o darbas ir gera nuotaika – visų talkininkų nuopelnas.
Sodinimas vyko pasitariant, pašmaikštaujant, pasidalijant darbais – vieni iš Siesarties nešė vandenį, kiti ruošė medeliams duobes, pylė juodžemį. Su lauknešėliu atskubėjęs rajono savivaldybės meras R. Januševičius iškart raitojosi rankoves ir kibo į darbus, gyrė bendruomenę už iniciatyvą, nes pasiesartys tapo traukos vieta patiems šakiečiams bei miesto svečiams. 
Organizatorių nuotr.
Kovo pabaigoje veiklos dešimtmetį paminėjusi šakiečių bendruomenė nuolatinių narių turi vos 13, bet, prireikus suremti pečius talkai, akivaizdu, palaikymas greitai atsiranda. Z. Jakaitienė juokiasi, kad kuo didesnis miestas, tuo mažesnė bendruomenė, todėl ragina visus norinčius prisijungti, dalintis idėjomis, nes idėjos – svarbiausias tokių bendruomenių kuras. Be sakurų sodelio projekto, bendruomenės nariai dar rengia ir žygius, dalyvauja miesto renginiuose, džiaugiasi prisiminę, kad tik jų parodyta iniciatyva lėmė, jog vidury miesto neatsirado automobilių plovykla.
Po porą valandų trukusios talkos visi susirinko prie vaišių stalo, kuris buvo padengtas čia pat lauke, po ąžuolu. Niekas nepersidirbo, o rezultatas džiugins daugelį. Talkininkai vylėsi, kad medeliai prigis ir sakurų sodelis dar sodriau sužydės.
Samanta iš Sintautų:
