Trečiadienį darbo sutartį pasirašė naujoji Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) nuolatinė vadovė Aida Baziliauskienė. Prieš tai kone dešimtmetį Šakių socialinių paslaugų centre dirbusi moteris laukiančius iššūkius pasitinka entuziastingai ir neslepia, jog šios pareigos pirmiausia yra puiki galimybė augti jai pačiai.
Kaip žinia, po to, kai gegužės mėnesį iš pareigų pasitraukė vos pusmetį vadove išbuvusi gydytoja Ligita Armonavičienė, prie įstaigos vairo laikinai stojo Viktoras Lebedžinskas. Dar ankščiau šias pareigas ėjo Laura Rusakevičienė, laikinąja vadove buvusi net 32 mėnesius.
Į A. Baziliauskienę ir jos pasveikinti susirinkusius naujuosius kolegas kreipęsis meras Raimondas Januševičius džiaugėsi, jog viskas įvyko pagal planą – kaip ir buvo numatyta, PASPC vadovą pavyko surasti iki rugpjūčio.
„Tikiuosi, kad tas linksmasis permainų laikotarpis jums pagaliau baigėsi. <...> Turime naują vadovę. Pradiniame konkurso etape turėjome tris pretendentus, vieno pretendento neatitiko pirminiai pareiškiniai dokumentai, antrasis pretendentas atsisakė dalyvauti, tai va tokia situacija. Turėjome norintį ir galintį dirbti žmogų, jį pasilikau. Tikiuosi, kad rasite sutarimą ir matymą bendrą šios įstaigos ir tas permainų laikotarpis nuo rugpjūčio 1 d. šioje įstaigoje baigsis“, – kalbėjo meras, A. Baziliauskienei linkėdamas sėkmės, energijos ir drąsos sprendimams.
Prisistatydama A. Baziliauskienė pripažino, jog iššūkis – nemenkas, tačiau ji esanti užtikrinta, jog žinos ir gebėjimai, asmeninės savybės padės įgyvendinti keliamus tikslus.
„Mano lūkestis būtų toks – kad mes būtume motyvuota komanda, siektume bendrų tikslų, nuoširdžiai atvirai bendrautume, glaudžiai bendradarbiautume, išlaikytume pagarbą vieni kitiems. Vieningume, bendrystėje, manau, pasieksime geriausią rezultatą“, – vylėsi ji.
Tiek meras, tiek kolektyvas tądien padėkojo ir laikinai vadovo pareigas ėjusiam V. Lebedžinskui.
Na, o pasibaigus oficialiajai daliai, naująją vadovę pakalbinome kiek plačiau. Pirmiausia jos teiravomės, kaipgi pribrendo sprendimas pokyčiams. Juk kone dešimtmetį moteris darbavosi socialinių reikalų srityje – dvejus metus dirbo socialine darbuotoja, o likusį laiką – Šakių socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja.
„Noras atėjo anksčiau, jis jau buvo prieš kelerius metus, bet tada aš pastojau, gavau tokį atostogų tarpą ir grįžau vėl pasikrovusi energijos, viskas tvarkoje atrodė. Vis tik padirbus vėl kažkiek laiko pajutau, kad nebeaugu. Tada atsirado vidinis supratimas, kad noriu tobulėti, augti. Ne paslaptis, dairiausi šio darbo anksčiau. Kai čia atsirado vieta gruodį, jau tada buvo mintis, bet ir abejonių netrūko, o kai pamačiau dabar, kad ir vėl ieškoma vadovo, pradėjau domėtis ir supratau, kad nėra viskas taip tolima. Paslaugų centre mes taip pat teikiam ambulatorines paslaugas namuose, be to, ir licencijos, ir higienos pasai, ir medicininės normos... Galvoju, taigi man čia artima, aš jau čiupinėjusi šiuos dalykus“, – pasakoja moteris, pasidžiaugdama, jog paskatinimo, palaikymo netrūko ir iš artimos aplinkos.
A. Baziliauskienė prasitaria, jog atgarsių apie įstaigą girdėjusi įvairių, tačiau čia pat priduria, jog jų netrūko ir apie Šakių socialinių paslaugų centrą, tad ji puikiai žinanti, jog kalbos neretai gali gerokai prasilenkti su realybe.
„Aš esu iš tų žmonių, kurie nesusidaro savo nuomonės iš kito nuomonės. Aš sau pasakiau – ateisiu, įsitikinsiu, įsivertinsiu ir tada jau spręsiu“, – tikina naujoji PASPC vadovė.
Pasiteiravus, kokie, jos akimis, didžiausi iššūkiai laukia, A. Baziliauskienė teigė, jog pirmasis iššūkis ir darbas – kontaktų su kolektyvu užmezgimas.
„Pirminis noras su kiekvienu pasikalbėt, kiekvieną pažinti, išgirsti problemas. Aišku, reikės peržvelgti visą dokumentaciją, struktūrą. <...> Turiu labai daug klausimų ir noro, šiandien jau nekantriai laukiau, kol pasibaigs sveikinimai, nes norisi eiti, žiūrėti greičiau, kas ir kaip čia“, – spindinčiomis akimis kalba naujoji vadovė, suvardindama pirmuosius žingsnius, taip pat pridurdama, jog jos profesija – socialinis darbas, todėl pati esanti prie žmogaus, jai patinka bendrauti, kalbėti, ji nori girdėti ir būti išgirsta.
Gražių ir šiltų žodžių A. Baziliauskienė negaili buvusiai darbovietei. Anot moters, darbą ir kolektyvą ji labai mylėjo, atsisveikino su šypsena, tad neabejoja, jog į Šakių socialinių paslaugų centrą tikrai dar nesyk sugrįšianti – tik ne prie darbų, o puodeliui kavos.