Praėjusią savaitę rajono savivaldybėje Narkotikų kontrolės komisijos kvietimu lankėsi gydytojas, profesorius, medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas. Siekiant aktyvinti psichoaktyvių medžiagų, kurios tampa vis didesne problema pasaulyje ir mūsų šalyje, vartojimo prevenciją, svečias pasidalino Vilniaus miesto moksleivių „Planet Youth“ 2022m. tyrimo duomenimis ir pristatė sėkmingai įgyvendintą bei labai efektyvų Islandijos jaunimo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos modelį.
S. Čaplinsko teigimu, 2022 m. „Planet Youth“ tyrimo, kuriame dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai iš 19 sostinės mokyklų (19 seniūnijų), rezultatai glumina, nes 15–16 metų jaunuoliai jau yra bandę ne tik alkoholio ir įvairių rūšių cigarečių, bet ir kanapių. Liūdniausia, kad daugiau kaip pusė (54 proc.) apklausoje dalyvavusių jaunuolių bent kartą traukė elektroninės cigaretės dūmą ir net 29 proc. jas rūkė per pastarąsias 30 dienų. Įprastų cigarečių bent kartą gyvenime paragavo 42 proc. jaunuolių, o 5 proc. jas rūko kasdien. Kalbant apie kanapių vartojimą – jų bent kartą gyvenime pabandė 15 proc. apklausos dalyvių, o 5 proc. jas vartojo per pastarąsias 30 dienų.
Pasak profesoriaus, naujų psichotropinių medžiagų atrandama vidutiniškai po vieną per savaitę, tad jas sekti ir stebėti praktiškai neįmanoma. Nežinomos ne tik medžiagos, tačiau jų keliama žala yra daug didesnė negu tradicinių narkotikų. Kai kuriais atvejais priklausomybė gali išsivystyti iš karto, po vienos dozės ar net vieno įkvėpimo – tokios stiprios yra medžiagos.
Beje, lektorius priminė, kad joks karas neapsieina be narkotikų – per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai naudojo metadoną ir panašias medžiagas, o sovietų kariai – spiritą.
„Kaip gali tris paras kariaut ir būt budrus kažko nepavartojęs. Po Vietnamo karo 80 proc. karių sugrįžo į gyvenimą, o 20 proc. nepadėjo jokios reabilitacinės programos. Kitaip sakant, 20 proc. žmonių turi priklausomybės geną, tačiau kas jį turi, iki galo nėra aišku, nes būna žmonės iš vienos šeimos su ta pačia genetika, netgi broliai dvyniai, – vienas tampa alkoholiku, o kitas ne“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, pasaulio mokslininkai nesuvokė, kuo gresia kaitinamas tabakas ir elektroninės cigaretės, nes iš pradžių buvo pateikiama, kad tai mažesnė žala, kol tai tapo mada. Bėda ta, kad, praėjusiais metais tiriant elektronines cigaretes, kas antroje buvo rasta sintetinių narkotikų.
„Jei anksčiau kažko pavartojus buvo galima atskirt, tai dabar nežino daktarai, nuo ko gydyt“, – konstatavo faktą S. Čaplinskas, pabrėždamas, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laboratorijoje esantis brangus spektrofotometras, leidžiantis identifikuoti narkotines medžiagas, gali nustatyti tik kelias medžiagas, bet ne visą spektrą, nes nėra narkotikų banko, o teisės aktai iki šiol jo, deja, neleidžia turėti.
Kaip kovoti su narkotikų plitimu? Kaip pavyzdį profesorius pateikė Islandijos modelį, kuris leido pasiekti reikšmingą narkotinių medžiagų vartojimo sumažėjimą.
„1998 m. Islandija buvo tarp daugiausiai narkotikus vartojančių Europos šalių, tačiau per 10 metų nuo daugiausiai nukrito iki mažiausiai“, – konstatavo lektorius, pabrėždamas, kad užkirsti kelią narkotikų vartojimui galėjo tik naujos metodikos, nes senosios buvo neveiksmingos.
Buvo nuspręsta pakeisti vaikų gyvenamąją aplinką taip, kad jie turėtų mažesnę psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką. Norint to pasiekti, buvo nuspręsta sutelkti dėmesį į keturias pagrindines vaikų ir paauglių gyvenimo sritis: šeimą, mokyklą, laisvalaikį ir bendraamžių įtaką. Jo teigimu, islandai įrodė, kad, norint sukurti saugią aplinką vaikams, reikia keisti aplinką, o ne vaiką ir gydyti visuomenę, o ne individą. O vienas iš pagrindinių saugios aplinkos faktorių neginčytinai yra tėvų dėmesys ir parama vaikams, kartu praleistas laikas.
„Paprastas klausimas: ar visi tėvai žino, kur jų vaikai būna vasarą po vidurnakčio?“ – klausė S. Čaplinskas, pridurdamas, kad islandai čia elgiasi labai griežtai – įvestos komendanto valandos: iki 13 metų vaikai negali būti gatvėje žiemą po 20 val., o vasarą – po 22, 13–16 metų jaunuolių žiemą nepamatysi po 22 val., o vasarą – po vidurnakčio.
Islandų pavyzdys rodo, kad mokykla taip pat yra labai svarbus socialinių vertybių kaupimo tarpininkas, todėl ne vis vien, kaip vaikai jaučiasi ir elgiasi mokykloje. Islandijoje ir daugelyje užsienio šalių negali bet kas ateiti į mokyklą. Be to, jie jau seniai nebeskaito vaikams paskaitų apie narkotikus, jie stengiasi didinti jų užimtumą ir popamokines veiklas, moko vaikus atsakomybės ne tik už savo gyvenimą, bet ir už ateitį.
Paskaitoje dalyvavo Narkotikų kontrolės komisijos nariai, švietimo ir ugdymo įstaigų atstovai, sveikatos priežiūros specialistai, savivaldybės administracijos atstovai ir kiti specialistai, kurie įsitraukė į diskusiją, dalinosi savo patirtimi ir mintimis.
Ona iš Patamošupių:
