Lukas Keraitis, nors pats aktyviai domisi technologijų naujovėmis, pats kuria apie tai laidas, tačiau nepamiršta pagrindinės taisyklės – kaip įmanoma labiau kontroliuoti laiką, praleistą internete, tad veiksmingais kontrolės būdais dalinosi su jaunimu. D. Pavalkio nuotr.
Nemokamas renginys jaunimui „Kilometrai „skrolinimo“ ekranuose ir requiem susitelkimui: ar galime naršyti sąmoningiau?“ Šakių kultūros centre didelio būrio dalyvių nesulaukė. Bet L. Keraitis sako, kad ne tai svarbu. Kur kas svarbiau, kad įvyktų dialogas su atėjusiais. Šis renginys buvo VšĮ „Vilniaus jaunimo informacijos ir savanorystės centro“ įgyvendinamo projekto „Kritinis mąstymas ir saugus naudojimasis medijomis“ dalis, todėl tai, kad pats lektorius kilęs iš Lekėčių, baigęs „Žiburio“ gimnaziją, yra tik smagus sutapimas. Lukas neneigia, kad grįžti į gimtuosius kraštus smagu, įdomu ir sava, tačiau savo žiniomis ir įžvalgomis jis dalinasi visur, kur yra kviečiamas.
L. Keraitis save apibūdina kaip smalsų kūrybinį fabrikėlį, laisvai samdomą „dalykų darytoją“. Jis yra mokslo ir technologijų entuziastas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, jo reportažus galima išvysti LRT Plius laidoje „Mokslo sriuba“, o kassavaitinę technologijų naujienų apžvalgą išgirsti Žinių radijo laidoje „Du bitai“. Vaikinas studijavo komunikaciją ir ruošėsi darbui reklamos srityje, bet suprato, kad edukuoti nori labiau nei pardavinėti. Jam įdomios pasaulinės tendencijos, kryptys, inovatyvios technologijos ir interneto kultūros. Būtent tomis temomis tris sezonus jis pasakojo laidoje „Skaitmeniniai horizontai“. Technologijos tobulėja ir keičiasi žaibiškai, todėl suspėti su jų tempu, sako Lukas, yra sudėtinga.
„Taip, kaip architektūra pasako daug apie miestą ir jo gyventojus, taip ir žmonių kuriamos ir naudojamos technologijos pasako daug apie mus pačius. Kalbėti apie technologijas – tai kalbėtis apie mūsų pačių ateitį“, – teigia vaikinas ir yra įsitikinęs, kad nepraeis nė dešimtmetis ir mokyklose bus būtina apie tai prabilti pamokų formatu.
Ketvirtadieninis susitikimas, sako jo vedėjas, netelpa į žodį „paskaita“, tai buvo daugiau interaktyvus susitikimas, kurio metu vyko nuolatinis dialogas su atėjusiais, buvo bendrai dalinamasi patarimais, kaip naršyti internete sąmoningiau, o atsisveikinant visi buvo pakviesti pasinerti į trumputę mindfulness (sąmoningumo / dėmesingumo) praktiką. Pastarąsias pats Lukas mielai praktikuoja ir iš patirties sako, kad jos jam yra nemažai pagelbėjusios norint grįžti į „čia“ ir „dabar“ momentą. Susitikimo metu Lukas ne kartą pakartojo, jog jokiu būdu nenori nuskambėti kaip pamokslautojas ir bumbeklis, kritikuojantis jaunąją kartą, „sulindusią į telefonus“.
„Tema ambicinga, todėl pats jau kurį laiką ieškau argumentų, kurie priverstų susimąstyti, jais dalinuosi, nes visi naudojame socialinius tinklus ir gal net nepajuntame, kaip vagiamas mūsų dėmesys, kaip ieškant reikalingos informacijos nejučia nuklystama į kačiukų video, o juk laikas yra toks brangus resursas“, – kalbėjo Lukas.
Jis įsitikinęs, kad jei didėja ekologinis sąmoningumas, galima padidinti ir naršymo internete sąmoningumą, nes mums būtina jausti, kad mes patys kontroliuojame savo gyvenimą, nors ir kaip kas nors viliotų pasinerti į užburiančią „meta visatą“. Tiesą pasakius, kai Lukas publikos paklausė, kiek jaunų žmonių dar jaučia, kad patys kontroliuoja naršymo internete / socialiniuose tinkluose situaciją, pakilo keletas rankų. Ir tai džiugina. Kiti atvirai dalinosi, kokių priemonių ėmėsi, kai pajuto, kad kontroliavimas slysta iš rankų. Genialumas slypi paprastume – ištrynus dėmesį vogusias socialinių tinklų paskyras, įsijungus telefone esančius laiko ekrane ribotuvus, nusprendus sąmoningai slėpti pranešimus apie naujienas, situacija sparčiai pasitaiso. Nors medijų filosofai teigia, kad telefonas yra mūsų kūnų tęsinys, pats L. Keraitis su jaunimu pasidalino tuo, ką pats yra išbandęs, kas jam davė daugiausiai teigiamo postūmio sąmoningo ir kokybiško naršymo / darbo internete rezultatų link. Jam labiausiai padėjo jau anksčiau minėtos „mindfulness“ idėjos, kurios skatina sąmoningai priimti sprendimus, sugrąžinti žmogų į „čia“ ir „dabar“ momentą bei orientuotis į ilgalaikėje perspektyvoje naudingus dalykus. Į tokią trumpą savistabos sesiją Lukas pakvietė ir jaunimą. Buvo gera proga „įsižeminti“ sutelkiant dėmesį į… pistacijos riešutą. Liesti riešuto formą, užuosti kvapą, net pabandyti jį išgirsti ir tik galiausiai neskubant perprasti visas skonio natas. Jaunimas leidosi į šį žaidimą, o kas ten žino, gal po susitikimo google paieškos langelyje bent keleto iš dalyvių buvo surinkti paieškos žodžiai, vedantys į išsamesnius šių praktikų pažinimus.
Lina Morkūnienė