Mokykloms trūksta motyvuotų moksleivių, universitetams – tiksliųjų mokslų nebijančių studentų, žemės ūkio sektoriuje stinga kvalifikuotų specialistų, o sparčiai senstančiame, žemdirbiškame rajone – čia gyvenimus kurtis grįžtančių jaunų žmonių. Pažadai sustabdyti šį užburtą ratą, regis, skambėtų perdėm optimistiškai, gal net kiek utopiškai, bet kai pasigirsta realus pasiūlymas, kurį prie bendro stalo apsvarsto visos suinteresuotos pusės, viltis pasibeldžia, ko gero, net į didžiausio skeptiko duris.

Mūsų rajonan vilties įpūtė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), pasiūlydama Inžinerijos eksperimentinę klasę, kurios steigimo perspektyvos buvo aptartos ketvirtadienį vykusio Trišalės verslo tarybos posėdžio metu.

Pirmoji diskusija apie Inžinerijos eksperimentinės klasės steigimą mūsų savivaldybėje įvyko dar liepos pradžioje, o ketvirtadienį ji buvo tęsiama kur kas platesniu spektru – pokalbiui susirinko ne tik rajono valdžia, VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė, bet ir žemės ūkio sektoriaus bei gimnazijų atstovai.

Kaip pasakojo VDU ŽŪA kanclerė, Inžinerinės klasės koncepcija užgimė prieš dvejus metus, atliepiant Rokiškio verslo klubo poreikius.  

„Jie kreipėsi į mūsų Akademiją, norėdami imtis bendrų veiksmų, kad kartu orientuotume jaunimą į tas profesijas, kurios reikalingos regionuose, kad jie mokytųsi, o baigę studijas grįžtų atgal į savo kraštą, čia vystytų verslus arba dirbtų įmonėse, kurios jau yra išvystytos“, – kalbėjo A. Miceikienė, pridurdama, kad nors projektas gyvuoja tik dvejus metus, tačiau pozityvios tendencijos jau įžvelgiamos, mat rokiškiečių moksleivių gretose aiškiai populiarėja tikslieji mokslai, ypač – fizika. Gera naujiena netruko pasklisti – projektas startavo ir Biržuose, Joniškyje, Pasvalyje, Plungėje, o nuo rudens greičiausiai koją įkels Suvalkijon.

Tad kaipgi atrodytų Sumanaus moksleivio akademijos Šakių inžinerijos eksperimentinė klasė? Atsakymą į šį klausimą susirinkusiems pateikė VDU ŽŪA marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė, išsamiai pristatydama galimus bendradarbiavimo modelius. Pasak jos, pirmasis modelis paremtas išvykstamaisiais susitikimais – per mokslo metus moksleiviai penkis kartus keliautų į VDU ŽŪA, o pagal antrąjį modelį užsiėmimai integruojami į bendrąją ugdymo programą, tad maždaug kartą per dvi savaites būtų vedamos „Tvariosios inžinerijos“ modulio pamokos.

„Projektas skirtas 9–12 kl. moksleiviams. Žinoma, dvyliktokai turi tik vieną pasirinkimą – studijas, o, pavyzdžiui, vienuoliktokas, devintokas ar dešimtokas, baigęs eksperimentinius metus, turi galimybę tęsti užsiėmimus antrame lygyje. <...> Tiems, kurie baigia antro lygio inžinerijos klasę, nuo ateinančių mokslo metų galimai bus užskaitomas vienas studijų dalykas, jei jie pasirinks studijuoti ŽŪA“, – pasakojo D. Montvydaitė ir svarstė, jog mūsų savivaldybėje, „turint pritarimą ir norą startuoti nuo ateinančių mokslo metų“, pradėti tektų nuo pasirengiamųjų darbų – rugsėjo ir spalio mėnesiais projektą visų gimnazijų moksleiviams pristatytų VDU ŽŪA atstovai, kviesdami registruotis „pačių noru, nesudarant jokio spaudimo“.

Abejonių, kad startuoti reikėtų jau šiemet, iš susirinkusių rajono švietimo įstaigų vadovų lūpų nepasigirdo, tačiau naudojantis proga buvo išsiaiškinti praktiniai aspektai – daugiausiai klausimų kilo Šakių „Žiburio“ gimnazijos atstovams. Jie teiravosi, kam teks rūpintis projekto eiga bei ant kieno pečių guls mokinių pavėžėjimo kaštai. Pasak D. Montvydaitės, savivaldybėje reikės vieno koordinuojančio asmens, o finansiniai reikalai paprasti – universitetas skiria dėstytojų intelektinę nuosavybę, atvykimu bei maitinimu rūpinasi vietinis verslas ir savivaldybė. Meras Raimondas Januševičius užtikrino, jog tai tikrai nebus problema, nes, kaip pastebėjo jis, „jei Rokiškis atranda galimybių pasiekti Kauną, o mes universitetą turime čia, ant rubežiaus, tai atvykimas – pats mažiausias klausimas“.

Tiesa, žiburiečiai turėjo ir kiek rimtesnį klausimą, o tiksliau – išdėstė gana keblią situaciją, mat apie inžinerijos, verslumo, gamtos mokslų ir ekologijos programas siūlančią, septynis metus gyvuojančią „Sumanaus moksleivio akademiją“, prie kurios prijungta ir nauja, atskira, kitokiu principu veikianti Inžinerijos eksperimentinės klasės programa, „Žiburio“ gimnazija pradėjo svarstyti dar pavasarį, tačiau būsimiems pirmokams siūlė būtent originalų „Sumanaus moksleivio akademijos“ variantą, sudarydama galimybę norintiems rinktis inžinerijos arba verslumo kryptis, o iš tokių suformavo atskirą VDU pirmokų klasę. Tad viso rajono mastu linkstant prie artimo, bet kitokio naujojo Inžinerijos eksperimentinės klasės modelio, gimnazija susiduria su problema – jei tiems mokiniams, kurie pasirinko inžinerijos kryptį, planai per daug nesusijauktų, tai būsimieji gimnazistai, pasirinkę verslo kryptį, lyg ir liktų ant ledo.

„Norime vaikų lūkesčių nesužlugdyti ir pateikti taip, kad tai (verslas ir inžinerija – red. past.) būtų kažkokia forma perpinta. Galbūt tas, kuris bijo tiksliųjų mokslų ir inžinerijos, būdamas toje klasėje pamatys, kad tai tikrai įdomu“, – vylėsi „Žiburio“ gimnazijos socialinė pedagogė, karjeros specialistė Ligita Kajackienė, o susirinkusieji sutarė, kad verslas ir inžinerija – susiję dalykai, tad kanclerė A. Miceikienė žadėjo paieškoti visus tenkinančių sprendimų.

Pamąstymų apie Inžinerijos klasės perspektyvas, naudą ir reikšmę tądien pasigirdo išties daug. Ne vienas akcentavo tai, jog devintokai – jau pakankamai subrendę ir susiformavę jaunuoliai, sudominti juos sunku, todėl pažintis su inžinerijos subtilybėmis, profesijos teikiamomis galimybėmis turėtų vykti gerokai anksčiau, galbūt net nuo penktos klasės.

Nemažai kalbėta ir apie stereotipus, mat dažnam moksleiviui žemės ūkis siejasi su „čebatais ir kakučiais“, nors realybėje sektorius yra vienas moderniausių ir perspektyviausių. O šie stereotipai, kaip pastebėjo žemės ūkio technika prekiaujančios UAB „Audrokesta“ vadovas Audrius Mockaitis, vaikų galvose sukuria „psichologinį barjerą“, užkardantį kelius ne tik jiems, bet į aklavietę stumiantį visą sektorių.

„Nekėliau į Kauną nei bazių, nei pastatų, nes branduolys darbuotojų buvo vietiniai. Ir dabar turiu nemažai vietinių žmonių, bet ne paslaptis, nemeluosiu – ir iš Kauno žmonės atvažiuoja dirbti, ir iš kitur. <...> Visi susiduriame su tomis pačiomis problemomis. Grandinė, ratas apsisuka ir pamatom, kad vakuumas toje vietoje“, – situaciją dėstė A. Mockaitis, ne kartą sveikinęs Inžinerijos klasės idėją ir žadėjęs visokeriopą pagalbą, išeinančią net už projekto ribų – tikslines stipendijas, darbo vietas moksleiviams vasaros metu ir t. t. Tokių pačių pozicijų laikėsi ir žodį taręs ūkininkas Petras Puskunigis, savivaldybės tarybos narė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių biuro vadovė Aušrelė Pukinskienė.

Tad, atrodo, jog rajonas po truputį juda visiems tinkama, reikalinga ir naudinga kryptimi. Be abejo, svarbiausi čia moksleiviai, o šiems veriasi naujos, unikalios galimybės – dar praėjusiais metais „Žiburio“ gimnazijoje sėkmingai startavo Kauno technologijos universiteto klasė, kurią ketinama įkurti ir Šakių „Varpo“ mokykloje, o nuo šiol, jei pavyks realizuoti ketvirtadienį plačiai išdiskutuotus planus, prie visų rajono gimnazijų jaunuolių ugdymo prisijungs ir VDU.

„Jau kokį dešimtmetį kalbama, kad reikia keisti Komenskio (čekų pedagogo, filosofo, 17 a. suformulavusio klasikinio pamokinio mokymo principus – red. past.) mokymo metodą – tai štai, mes jį jau keičiame ir tai darome ne taip, kaip Vilniuje, kur pasirinktas kelias vaikščioti po muziejus, gražias erdves. Mes radome labai fainą kryptį, labai džiaugiuosi, kad aukštosios mokyklos, kurios yra visai netoli mūsų, sugalvojo puikų modelį, šias klases. Visiškai nebijokime ir nuraminkime kiekvieną vaiką, kuris abejoja, ar tikrai to nori – išbandęs pats suvoks, kad tai yra fantastiška sritis“, – džiugesio neslėpė už pozityvų požiūrį tiek gimnazijų vadovams, tiek verslo atstovams dėkojęs vicemeras Darius Jakavičius, kuris ir rūpinsis Inžinerijos eksperimentinės klasės įsteigimu bei tolimesniais procesais.