Praėjusią savaitę paaiškėję valstybinių brandos egzaminų rezultatai švietimiečių gretose pasėjo dvejopas nuotaikas – po pernykščio šalto dušo, kuomet matematikos egzamino rajone neišlaikė daugiau nei pusė abiturientų, šių metų tendencijos atrodo kiek šviesesnės, tačiau aukštų rezultatų, kaip ir optimizmo, maža.

 

Nors įprastai anglų kalbos egzaminas pažeria gausų būrį šimtukininkų, tačiau šiemet jo rezultatai gerokai blankesni. Pasak Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientus ruošusios anglų kalbos mokytojos Inesos Merčaitienės, moksleiviams koją kišo neįprastos kalbėjimo dalies užduotys ir sudėtinga rašto darbo formuluotė. Tad šimtukų šiais metais nepasitaikė, 86 balų slenkstį perkopė 28 moksleiviai, o egzamino neišlaikė šeši abiturientai (4,23 proc., neišlaikiusiųjų vidurkis Lietuvoje – 1,75 proc.).

Dar kukliau buvo įvertintos moksleivių gimtosios kalbos žinios – lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu 86–99 balų vertas žinias pademonstravo 11 abiturientų, minimalaus taškų skaičiaus nesurinko septyni laikiusieji (4,67 proc., Lietuvoje – 7,07 proc.).

Itin aukštų rezultatų nepasiekė ir laikiusieji geografijos bei istorijos brandos egzaminus. Štai geografų gretose neatsirado surinkusio bent 86 balus, o tarp istorikų tokio būta tik vieno. Geografijos egzamino neišlaikė vienas moksleivis (1,56 proc., Lietuvoje – 1,39 proc.), o istorijos – trys (4,29 proc., Lietuvoje – 2,36 proc.).

Gamtamokslių disciplinų egzaminų rezultatai pasiskirstė įvairiai. Gausiausiai iš jų laikyto biologijos egzamino metu 86 ar daugiau balų pavyko surinkti aštuoniems moksleiviams, o egzamino neišlaikė tik vienas (1,72 proc., Lietuvoje – 2,25 proc.). Chemijos egzaminą šiemet ruošėsi laikyti tik septyni Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai (vienas neatvyko). Ir nors neišlaikiusiųjų nepasitaikė (Lietuvoje – 3,06 proc.), tačiau  86 ar daugiau balų surinko vos du. Fizikų gretose nuotaikos kur kas liūdnesnės – 86 balų ribos neperkopė nė vienas, o neišlaikė penki (20,83 proc., Lietuvoje – 4,86 proc.).

Panašiai sekėsi ir informatikams – trys moksleiviai perkopė 86 balų ribą, neišlaikė – penki (21,74 proc., Lietuvoje – 9,29 proc.). Na, o praėjusiais metais visus antirekordus sumušęs matematikos egzaminas šiemet buvo kur kas sėkmingesnis – būtent šio egzamino sąskaitoje atsirado vienintelis rajono šimtukas, kurį pelnė Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleivis Deividas Ižganaitis. 86 balus ar daugiau surinko keturi moksleiviai, o neišlaikė 25 (21,01 proc., Lietuvoje – 15,42 proc.).

Šias tendencijas laikraščiui „Draugas“ komentavęs Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, nors ir džiaugėsi dėl sąlyginai geresnių matematikos egzamino rezultatų, tačiau svarstė, ar pastarajam skiriamas itin didelis dėmesys už borto nepalieka kitų dalykų, ką iš dalies atspindi šių metų įvertinimai.  

„Kai labai koncentruojamės į vieną egzaminą ir vieną dalyką, galbūt dėl to užribyje lieka kiti. <...> Bendras vaizdas tikrai nėra toks optimistiškas. Nors neišlaikiusių procentai nėra dideli, bet geresnių rezultatų irgi mažai. Jei mes kažkada kalbėjome apie kovido, mokymosi nuotoliu įtaką, tai ši abiturientų karta mokėsi normaliai ir kiekvienas norintis tikrai turėjo galimybę pasivyti“, – kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.

Pasiteiravus, o kas gi lemia tai, kad mokinių pasiekimai, regis, po truputį ritasi žemyn, D. Aštrauskas tikino, jog sklandus mokymosi procesas susideda iš trijų dedamųjų – šeimos, mokinių ir mokytojų indėlio, tad pabrėžė, kad ir reflektuojant rezultatų ištakas aprėpti reikia visas tris grupes.