Ne visi jauni žmonės gyvena ten, kur daug laisvalaikio galimybių. Todėl Šakių rajone jau septynerius metus plėtojamas mobilus darbas su jaunimu: specialistai patys vyksta ten, kur jų labiausiai reikia. Neseniai vykusiame tarpinstituciniame susitikime aptarti šio darbo rezultatai, pažanga ir iššūkiai.
Susitikime dalyvavo Barzdų, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų, Žvirgždaičių, Sudargo ir Kriūkų seniūnijų, bendruomenių, savivaldybės, Šakių socialinių paslaugų centro bei kitų įstaigų atstovai. Kalbėta ir apie statistiką, finansavimą, veiklos plėtrą, ir apie kasdienį darbą, susidedantį iš įvairių veiklų. Visgi, kaip pabrėžė su jaunimu dirbančios specialistės, svarbiausia šiame darbe yra kuriamas ryšys, nes jauni žmonės pirmiausia nori būti išklausyti ir išgirsti. Šakių socialinių paslaugų centro jaunimo darbuotoja Miglė Mačiulskaitė, pristačiusi mobiliojo darbo su jaunimu situaciją rajone, priminė, kad ši veikla prasidėjo 2019 m. nuo pilotinio projekto Griškabūdyje. Per septynerius metus ji gerokai išaugo – šiandien įvairios darbo su jaunimu formos vykdomos devyniose iš 14 rajono seniūnijų, o mobiliosios komandos pasiekia šešias seniūnijas. Pasak specialistės, mobilusis darbas yra nuolat kintantis procesas, todėl paslauga turi judėti paskui jaunimą ir prisitaikyti prie realaus poreikio.
Skaičiai – tik viena darbo pusė
2025 m. mobiliosioms komandoms buvo intensyvūs. Per metus veiklose dalyvavo 258 unikalūs lankytojai, o bendras apsilankymų skaičius siekė 1262. Šiuo metu rajone dirba dvi mobiliosios komandos – iš viso keturios jaunimo darbuotojos. Veiklos tęstinumą užtikrina Jaunimo reikalų agentūros ir savivaldybės finansavimas. Vis dėlto susitikime pabrėžta, kad mobiliojo darbo vertė matuojama ne vien finansavimu ar lankomumu, o labiau pasitikėjimu ir galimybe būti šalia jauno žmogaus. Pasak M. Mačiulskaitės, per septynerius metus ši veikla rajone tapo nuosekliai vystoma sistema, siekiančia pasiekti jaunimą ir atokesnėse vietovėse.
Nuo kamuolio stadione iki pokalbių apie gyvenimą
Už skaičių slypinčią kasdienybę pristatė pirmos mobiliosios komandos darbuotoja Miglė Matulaitytė, kuri kartu su kolege Aiste Rimaite-Petkūniene reguliariai vyksta į Kudirkos Naumiestį, Sudargą ir Kriūkus. Jų darbo kasdienybė labai įvairi. Kartais sportas lauke, kartais – stalo žaidimai ar tiesiog pokalbiai labai rimtomis temomis. Pasak specialisčių, kiekviena seniūnija turi savitą charakterį: jei Kudirkos Naumiestyje svarbiausia bendravimas ir kūryba, tai Sudarge jaunimui labiau patinka sportinės veiklos, o Kriūkuose per laiką užsimezgė itin artimas ryšys su jaunimu, todėl šios vietos jaunimą jos tiesiog vadina „komandos vaikais“.
Kelias į jaunimo širdį – per skrandį
Antra mobilioji komanda, kurioje darbuojasi Aušra Mockevičiūtė ir Radvilė Puidokaitė, vyksta į Žvirgždaičius, Sintautus ir Barzdus. Jų patirtis taip pat rodo, kad nors seniūnijas skiria vos keliolika kilometrų, kiekviena vietovė turi savą veidą. Žvirgždaičiuose susibūrusi išskirtinai merginų grupė, tad čia daugiau dėmesio skiriama kūrybinėms veikloms ir atviriems pokalbiams. Sintautuose didžiausias iššūkis – logistika, nes dalis jaunimo po pamokų turi derintis prie autobusų grafiko. Barzduose renkasi jaunesni dalyviai (jauniausiai lankytojai vos dešimt metų), tačiau, pasak darbuotojų, aktyvumo jiems netrūksta.
A. Mockevičiūtė ir R. Puidokaitė pastebi, kad vienas paprasčiausių būdų užmegzti ryšį su jaunimu – bendras maisto gaminimas.
„Pradžioje buvo keista, kad visada turime nusivežti maisto. Bet dabar matome – edukacijos virtuvėje veža. Kepame sausainius, picą, darome mėsainius“, – dalijosi jaunimo darbuotojos. Pasak jų, kartu gaminant lengviau atsiverti, susikalbėti ir mokytis būti kartu.
Mobilusis darbas su jaunimu neapsiriboja vien smagiu laisvalaikiu. Į seniūnijas kviečiami įvairių tarnybų atstovai, jaunuoliai mokosi pirmosios pagalbos, dalyvauja orientacinėse veiklose, susipažįsta su profesijomis. Ne mažiau svarbus ir bendruomeniškumas: Barzdų jaunimas tvarkė apleistus kapus, Janukiškiuose rengė šventę senjorams, Žvirgždaičiuose buvo gaminamos vėliavėlės valstybinėms šventėms. Tokios veiklos padeda jauniems žmonėms pajusti, kad jie reikalingi savo bendruomenei.
Didžiausias iššūkis – pasiekti tyliausius
Nors lankomumo skaičiai rodo, kad tokių mobilių grupių darbas rajone reikalingas, jį palaiko ir vietos bendruomenės bei seniūnai, susitikime kalbėta ir apie iššūkius. Vienas didžiausių – pasiekti socialiai pažeidžiamą, uždaresnį jauną žmogų – tą, kuris pats neateina į veiklas, bet kuriam pagalba ar paprastas žmogiškas ryšys galbūt reikalingas labiausiai.
„Mes nuolat diskutuojame su pačiais jaunuoliais, prašome jų pakviesti draugus, kuriems galbūt mūsų buvimas šalia galėtų tapti atspirties tašku“, – pabrėžė abiejų komandų atstovės, atvirai pripažindamos, kad kaimo jaunimo kasdienybėje yra ir aštrių kampų. Tačiau po vaikiškomis emocijomis ar netinkamu elgesiu neretai slypi gilesnės problemos – sudėtingi santykiai šeimoje, vienišumas, emociniai sunkumai. Tokiais atvejais jaunimo darbuotoja dažnai tampa pirmuoju žmogumi, kuriam jaunuolis išdrįsta atsiverti.
Baigiantis susitikimui Šakių socialinių paslaugų centro direktorė Audronė Balčiūnienė įteikė padėkas seniūnijų atstovams už nuolatinį bendradarbiavimą, rūpestį ir pagalbą vykdant mobilųjį darbą su jaunimu. O jaunimo darbuotojų pasidalijimai prie arbatos puodelio priminė paprastą dalyką – kartais net nereikia didelių investicijų ar įmantraus projekto, o pakanka tik vietos, kur gali ateiti, pabūti savimi, kur būsi priimtas.
Samanta iš Sintautų:
