Tiek ilgametis mūsų krašto cukrinių runkelių augintojas, žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas Juozas Valaitis (kairėje), tiek AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris džiaugėsi, kad Suvalkijos žemdirbiai su didžiulėmis viltimis vėl grįžta prie cukrinių runkelių auginimo – kasmet jais apsėjami vis didesni žemės plotai. L. Poškevičiūtės nuotr.
Pasiteiravus cukrinių runkelių augintojų, kokią įtaką šios kultūros augimui turėjo pavasario šalnos bei sausra, J. Valaičio tvirtinimu, palyginus su kitomis kultūromis, runkeliams žalos padarė bene mažiausiai.
„Dabar runkeliai pagavo tokį augimą, tai su kiekviena diena tie lapai net tamsėja“, – sako J. Valaitis, šiais metais runkelių užsėjęs 110 ha.
Beje, kolegos nuo Vilkaviškio krašto pasakojo, kad visgi šie metai runkelių augintojams yra sunkūs, pilni iššūkių: gegužę trūko lietaus, tad dygimas runkelių buvo prastesnis, tekę runkelius vietomis ir atsėti. Šiemet itin užsitęsė ir šalnos.
Susitikimą pradėjęs J. Valaitis informavo, kad šio susitikimo tikslas yra pasikalbėti jau apie ateinančio, 2024 m. runkelių auginimo sezoną. Kėdainių cukraus fabrikas 2024m. cukrinių runkelių augintojams siūlo 44 eurus už toną bazinio cukringumo (16 proc.) runkelių.
„Aišku, norėtume tos supirkimo kainos geresnės. Manau, fabrikui nebus sunku sudaryti sutartis su cukrinių runkelių augintojais kitam sezonui, nes jaučiasi toks šios kultūros auginimo renesansas“, – svarstė J. Valaitis.
Įmonės reikalus, cukraus sektorių pristatęs AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus S. Mozeris taip pat neslėpė, kad pernai metai buvo geri, todėl fabrikas galėjo pasiūlyti cukrinių runkelių augintojams geras produkcijos supirkimo kainas. Per šį gamybos sezoną Kėdainių cukraus fabrikas žada pagaminti beveik 112 tūkst. tonų baltojo cukraus.
„Runkelių supirkimo kainas padiktavo rinka, vis dar turime aukštas žaliavinio cukraus kainas. Fabrikas privalo mokėti konkurencingą kainą. Ir šiais, ir ateinančiais metais mūsų biudžetai atrodo optimistiškai, tad perspektyvoje ir raginame cukrinių runkelių augintojus tęsti auginimą, – kalbėjo S. Mozeris. – Turime augintojų ir Latvijoje, iš šios šalies šį sezoną runkelių atkeliaus apie 20 proc. Tačiau jūs galite būti ramūs: tie, kas tęsit auginimą ir ateinančiais metais, mes siūlysim supirkti produkcijos kiekio tiek, kiek ir šį sezoną. Mes siekiame, kad kiekvienam augintojui sąlygos būtų analogiškos, ar jis už 100, ar 50, ar už penkių kilometrų augina runkelius. Mes dengiame visiems vienodai runkelių kaupų dengimo, transportavimo ir kitus kaštus.“
Ūkininkas iš Vilkaviškio Povilas Čižauskas, šiemet auginantis 30 ha runkelių, akcentavo augintojų lūkesčius – ūkininkams reikia saugumo ir pastovumo, o iš fabriko – stabilumo. Jis teiravosi perdirbėjų atstovo dėl galimybės ateityje sutarti fiksuotą runkelių supirkimo kainą ne vieneriems metams, o, pavyzdžiui, trejiems. Svečias tokią kontraktų pasirašymo tendenciją pavadino kol kas per didele rizika fabrikui.
Cukraus gamybos įmonės vadovas padėkojo ir kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovui J. Valaičiui, kad jo dėka atsirado ne vienas naujas cukrinių runkelių augintojas. J. Valaitis pripažino, kad viena iš kooperatyvo veiklų ir yra derybos su perdirbėjais bei jų rezultatų skleidimas tarp augintojų.
„Apie dvidešimt metų tose sultyse verdu. Mes, cukrinių runkelių augintojai, daug patyrėm sunkių laikotarpių, įvairių krizių. Bet išgyvenom. Ir šiandien jaučiamas šios produkcijos auginimo pakilimas, todėl mūsų kraštui reiktų jį išlaikyti ir toliau auginti cukrinius runkelius, – kalbėjo jau kone trisdešimtmetį šią kultūrą auginantis J. Valaitis. – Be abejo, norėčiau, kad ir kooperatyve pūsteltų nauji vėjai, ateitų jauni augintojai: reiktų išsirinkti naują valdybą, galbūt ir mane pakeistų jaunas, entuziastingas žmogus.“
Kraštietis, Sintautų krašto ūkininkas Egidijus Kudirka savame ūkyje šiemet dar tik pradėjo auginti cukrinius runkelius. Jam šis sezonas – pirmasis.
„Prieš tai kitiems padėdavau patarimais auginti, tai kaip ir nieko naujo man nėra. Patirties kažkiek turiu. Tiesa, šiemet pasibandymui pasisėjau tik aštuonis hektarus“, – sakė E. Kudirka.