Briuselyje už Lietuvos žemės ūkio ateitį kovojo ir griškabūdiečiai

dubickaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Noras gyventi ir dirbti žemę savame krašte gražų būrį jaunimėlio paskatino vykti į Belgijos sostinę Briuselį. Čia dar kartą buvo garsiai išsakyti Baltijos šalių žemdirbių lūkesčiai ir reikalavimai - suvienodinti išmokas žemės ūkiui su senosiomis Europos Sąjungos šalimis. Pikete dėl šviesios Lietuvos kaimo ateities dalyvavo ir jaunieji ūkininkai Armintas ir Marius Dubickai iš Griškabūdžio.
 
Nuotr. Griškabūdiečiai Marius (kairėje) ir Armintas Dubickai mano, jog geriausia gyventi ir dirbti tik savame krašte.   
 
Išreiškė reikalavimus
 
Šakių rajono žemdirbių asociacijos primininkui Rimantui Valiukui dėkingumą už parodytą  pasitikėjimą atstovauti rajonui ir suteiktą galimybę vykti į Briuselį reiškiantys broliai A. ir M. Dubickai dar tebegyvena kelionės prisiminimais. Šįkart dėl šviesesnės Lietuvos kaimo ateities, siekiant suvienodintų ES išmokų, į taikų piketą Briuselyje buvo išsiųstas bemaž 60 Lietuvos ūkininkų būrys, kurio didžiąją dalį sudarė jaunieji ūkininkai. Belgijos sostinė aidėjo nuo dainuojančių jaunatviškos energijos kupinų piketuotojų, aiškiai pareiškusių, kad Baltijos šalių jaunimas nori ūkininkauti savame krašte.  

Pikete dar kartą buvo pabrėžta, kad šiuo metu Baltijos šalių žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos yra mažiausios ES. „2014 - 2020 metų laikotarpiu šią paramą taip pat numatoma padidinti labai nežymiai. Tokį nesąžiningą Baltijos šalių ūkininkų vertinimą galima vadinti diskriminacija, neužtikrinančia vienodų sąlygų konkuruoti vieningoje ES rinkoje“, - nuomonę reiškė piketuotojai.

Anot Baltijos šalių ūkininkų, tik suvienodintos išmokos leistų jauniems žmonėms ne emigruoti iš Tėvynės, o perimti tėvų ūkius ir ūkininkauti, aprūpinti vietinius vartotojus aukštos kokybės produkcija.

“Mes nusipelnėme teisės ūkininkauti savo šalyje“. Tokiu šūkiu jaunieji Lietuvos ūkininkai ir žemdirbiškų specialybių studentai praėjusį ketvirtadienį pradėjo savo piketą Briuselyje. „Mes važiavome, kad parodytume, ko norime. Ar buvome išgirsti? Sulaukėme labai didelio dėmesio. Tikrai buvome pastebėti“, - piketo įspūdžiais dalijosi jaunasis ūkininkas Armintas.

Rezultatais patenkinti

Sausio mėnesį susitikusi su Baltijos žemdirbių organizacijų vadovais Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė savo palaikymą žemdirbiams bei pažadėjo derybose padaryti viską, kad į pagrįstus žemdirbių reikalavimus būtų atsižvelgta. Penktadienį ES šalių vadovai sutarė dėl naujo daugiamečio ES biudžeto 2014-2020 metų laikotarpiui. Nors bendras ES biudžetas buvo ženkliai apkarpytas, Lietuvai pavyko išsiderėti 4 milijardais litų daugiau, nei gavome 2007-2013 metais. Parama žemės ūkiui - kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms sudarys 17,2 mlrd. litų. Tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams didės 70 proc. ir iki 2020 metų pasieks 196 eurus (676 litus) už ha.

„Tai vis tiek yra pergalė palyginus su tuo, kas buvo. Reikia suprasti, kad kitos šalys nė tiek negavo. Manau, kad čia mes neblogai išsikovojome“, - situaciją vertino R. Valiukas. Nors būta skeptiškų nuomonių dėl žemdirbių siuntimo piketuoti į Briuselį, bet R. Valiukas mano, jog aktyvių žemdirbių iniciatyva nenuėjo veltui.

Savame krašte visuomet geriau

Kaune, Žemės ūkio universitete, mokslus krimtę broliai A. ir M. Dubickai netruko sugrįžti į gimtąjį kraštą ir uoliai kibti į darbus jau ne vienerius metus tėvų puoselėjamame mišriame gyvulininkystės ir augalininkystės ūkyje. Išskleisti sparnus ir tiesiog emigruoti į svetimą šalį jauni vyrukai sako niekada neturėję didelio noro. „Tai, kad ir čia gerai. Kai pasiklausai, tai daug kas grįžta iš užsienio. Ten nėra nei draugų, nei giminių, nei pažįstamų. Čia ir pramogų užtenka. Ūkyje užaugęs, ūkyje ir liksiu“, - kalbėjo Armintas.

Į klausimą, ar jaunas žmogus žemės ūkyje mato perspektyvų, Armintas vienareikšmiškai atsakė, jog taip. „Tave remia, tu perki naujesnę, modernesnę techniką. Kyla produkcijos lygis. Išgyventi įmanoma. Jeigu nereikia vargti, tai smagu dirbti ūkyje. Žinoma, tai priklauso nuo technikos modernizavimo“,- kalbėjo jaunasis ūkininkas. Jis neabejoja, kad ES parama labai padeda žemės ūkio klestėjimui. „Mokesčiai kyla, degalai, chemija brangsta – už viską reikia mokėti. Jeigu baigsis rėmimai – tai tada tikrai bus problemos. Kaip galėsi plėstis? Niekaip. Būtų sunku konkuruoti su Europa, nes reikalavimai produkcijai visoje Europoje vienodi“, - kalbėjo A. Dubickas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3