Pusė iš 42 „Aibės“ tinklo parduotuvių – mūsų rajone. Tinklas pozicijų užleisti nežada: reklama televizijoje, statybos, renovacija. Didelės investicijos atėjo į Sintautus - po savaitės, penktadienį, duris ten atvers nauja parduotuvė. Yra nemažai ir tokių, kurie abejoja tokių investicijų prasmingumu.

 

 

„Aibių“ atsinaujinimą daugelis traktuoja kaip norą būti patrauklesniems pirkėjui ir su smalsumu stebi – ar apyvarta padidės, ar atsipirks investicijos? Arūnas Tarnauskas pritaria, jog norint spėti su rinka, tenka keistis kartu su ja, taigi, ir būti estetiškai patrauklesniems klientui, kuris šiandien yra pakankamai išrankus. Tačiau ne mažesnę įtaką daro ir griežtėjantys įstatyminiai reikalavimai, todėl tokios investicijos – strateginis žingsnis, kurio būtų buvę sunku ankščiau ar vėliau išvengti.

„Sintautų „Aibė“ buvo nedidelė, nuomojamose patalpose, blogos darbo sąlygos, vėlgi įstatymų reikalavimai per tą laiką labai sugriežtėjo ir mes nelabai jau galėjome ten likti. Jei būtume ilgiau ten gyvenę, iš tikrųjų būtume praradę tą rinką. Nes atitikti šiandienos verslo reikalavimus labai sudėtinga ir senieji objektai, kurie buvo įsteigti ar sukurti tuo pereinamuoju laikotarpiu, jau nebeatitinka sąlygų ir juos reikia rekonstruoti arba nugriauti ir statyti naujus“,- kalbėjo A. Tarnauskas.

Jis neslėpė, kad Sintautų „Aibė“ buvo ilgas projektas. Statybos ir įrengimų darbai truko mažiau, nei tris mėnesius, o dokumentų rengimas ir įgyvendinimas - apie trejus metus. „Šiandien tokios sąlygos. Investicija pagal teritoriją, pagal rinką yra labai didelė. Mūsų verslo požiūriu mes nelabai racionaliai pasielgėm, bet yra keli aspektai... Mes toj rinkoj pakankamai mėgstami, turime savo pirkėją ir įsipareigojimus jam. Yra ir kiti dalykai, yra darbuotojai, jų darbo sąlygos. Prie geresnių sąlygų ir našumas geresnis, paprasčiau jų rasti. O kad tos galimybės mums tiek brangiai kainavo, tai ką, dieve, darysi. Tokios sąlygos. Prieš ketverius – penkerius metus būtų kainavę trečdaliu, prieš šešerius – per pus pigiau“,- mąsto A. Tarnauskas. Jis teigia žinojęs iš anksto, kiek ši investicija atsieis. „Na, gal tikėjausi šiek tiek greičiau tuos dalykus padaryti, bet nesigavo. Laikui einant, kainos kyla. Atsiranda papildomų reikalavimų, papildomų įstatymo redakcijų“,- teigė A. Tarnauskas.

Lukšių „Aibė“ taip pat atsinaujino. „Prisitaikėme prie estetikos, prie savo kliento, kad jam būtų patogiau. Bet vėlgi – ir reikalavimų daugiau išpildėme. Tikimės, kad tai laikui bėgant atsipirks. Konkurencija Lukšiuose yra gana stipri, nes atstumas iki Šakių tik aštuoni kilometrai. Žmonės mėgsta prekybos centrus. Bet vėlgi – buvimas šalia, arti namų, prie kelio, tai irgi pliusas. Poreikiai nėra tokie dideli, kad reikėtų kažkur važiuoti“,- teigė A. Tarnauskas.

Verslininkas prisimena, jog buvo laikas, kai prieš 2007 metų krizę girdėjosi: „Nieko čia apsipirkti negali... Tik į Kauną! Tik į Kauną.“ „Paskui ta euforija atlėgo ir krizė Šakiams net išėjo į naudą. Žmonės truputį metė kvailioti ir pradėjo skaičiuoti, kiek kas kainuoja, kiek kam ko reikia, ir kiek ko čia randi. Pamatė, kas po kojomis, šalia yra. Viskas priklauso nuo to, kiek tu turi laiko, ir kiek tu turi pinigų. Jei turi ir laiko, ir pinigų, tada taip, važiuoji apsipirkinėti dėl pramogos. Bet jei neturi laiko, tada tu perki čia. Aš labai to nemėgstu ir esu prastas didžiųjų prekybos centrų klientas, nemėgstu tokių pramogų. Neskiriu tam laiko, galų gale man tai nepatinka. Žiūrinėjimas, rinkimasis, tai galbūt moteriškas mąstymas“,- šypsojosi A. Tarnauskas.