Kurti labiausiai įkvepia architektūra, teatras ir aplinka, kurioje gyvena

mildaAgnė NAUMAVIČIŪTĖ
 
Daivai Bublaitienei priklausančioje „Žiedų galerijoje“ praėjusį šeštadienį buvo atidaryta vilkaviškietės Mildos Urbšytės grafikos darbų paroda. Šia proga ir  kalbiname Mildą apie meną ir kitus jos pomėgius.
 
Nuotr. „Žiedų galerijoje“ M. Urbšytė pristatė antrąją personalinę savo grafikos darbų parodą.
 
- Papasakokite apie save, iš kur esate kilusi, kur mokėtės?
 
- Esu iš Vilkaviškio, kur nuo vaikystės lankiau dailės studiją. Vėliau teko porą metų mokytis A. Martinaičio dailės mokykloje Kaune, o pabaigus vidurinę mokyklą įstojau į Vilniaus dailės akademiją, kur baigiau grafikos specialybę.
 
- Kaip susiklostė, jog šiuo metu gyvenate Šakiuose?

Pabaigus studijas, norėjosi pakeisti aplinką. Norėjau kraustytis prie jūros arba kur nors į kaimą. Visai atsitiktinai radau puikaus darbo pasiūlymą Šakiuose, pabandžiau, patiko, taip ir apsigyvenau čia.
 
- Papasakokite apie kūrybą, kodėl pasirinkote būtent grafiką? Kuo ji Jus žavi?

- Kai stojau į akademiją, kažin ar labai žinojau, kas yra ta grafika. Tuo metu, pamenu žinojau, kad grafikai Dailės akademijoje yra geriausi piešėjai, buvau jauna ir ambicinga, todėl ir stojau ten. Vėliau pamėgau ir pačią grafikos technologiją ir išraišką. Grafika turi platų raiškos lauką, daug savitos specifikos, reikalauja daug tiek praktinių, tiek teorinių žinių.
 
- Grafika – dailės šaka, kurią kiekvienąkart galima atrasti iš naujo ir įžvelgti iki tol nepastebėtus dalykus?  

- Gali būti, kad taip.
 
- Ar tai pirmoji Jūsų darbų paroda?

- Tai mano antroji personalinė paroda. Be to, teko dalyvauti keliose grupinėse parodose.
 
- Kiek laiko užsiimate grafika?

- Šie metai bus penktieji.
 
- Kada pradėjote domėtis menu?

- Paauglystėje, obėgant metams vis daugiau.
 
- Kokiomis kitomis dailės šakomis domitės?

- Mėgstu dizainą ir galėčiau išskirti, jog labiausiai traukia knygos. Vartydama gerą knygą mėgaujuosi popieriumi, gera spauda, iliustracijomis, šriftu, teksto raiška. Svarbiausia - kai knygos turinys ir jos išorė yra gerai suderinti, tai perduoda daugiau informacijos nei tekstas. Juk dabar turim e-knygas, taigi knyga perima kur kas daugiau meno kūrinio funkcijų- tampa ypač vertinga.

Taip pat mane domina daiktų dizainas. Kaip ir su knygomis, daiktui (nesvarbu stalui ar bulvių skustukui) svarbu funkcijos ir raiškos suderinimas. Daiktai labai daug kalba apie mūsų pomėgius, buitį, dabartį, technologinius pasiekimus.
 
- Kas Jus įkvepia kurti? Kokie Lietuvos ar užsienio menininkai Jums imponuoja?

- Tikrai sunku išskirti, visas internetas knibžda, o ir šiaip niekada neturėjau rimtų autoritetų. „Seku“ grafikų veiklą, tai kas vyksta Vilniuje, Kaune, didžiausiose galerijose, bendrą visą meno ir kultūros lauką. Patinka šiuolaikinis ir konceptualusis menas. Kūrybai labiausiai įkvepia teatras, architektūra, muzika, internetas, aplinka, kurioje gyvenu ir žmonės bei idėjos.
 
- Menas – tai varikliukas, kurio dėka atsipalaiduojate ir tuo pačiu gaunate peno sielai bei tolimesniems darbams?

- Taip neabejotinai, menas įkvepia ne tik kurti, bet ir gražiau gyventi.
 
- Kokių dar turite pomėgių?

- Mėgstu keliauti. Labiausiai - su kuprine ant pečių, apsistojant palapinėje, ar pas draugus, išleidžiant kiek įmanoma mažiau pinigų. Paradoksalu, bet taip keliaujant daugiau laiko esu praleidus užsienyje. Užsienio šalys labiau intriguoja, nes yra neįprastos, juk nežinai nei vietinių papročių, nei kalbos - taip lengviau pasijunti keliautoju. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą teko apie du mėnesius keliauti po Islandiją ir Didžiąją Britaniją. Taip pat mėgstu bėgioti, plaukioti - tai sporto šakos, kurios padeda palaikyti savidiscipliną, kūno stiprybę, nes be šių dalykų labai sunku palaikyti šviesų protą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px