baneris leidinys

sedbaras smetonos
Nuotr. LR Seimo nariui, socialinių mokslų daktarui, teisininkui Stasiui Šedbarui Lietuvos istorija yra svarbi, jis daug valandų skyrė Antano ir Sofijos Smetonų asmenybėms pažinti, o apie Smetonų kelionę per gyvenimą pasakojo Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė (dešinėje).


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Šakių visuomenei apie pirmojo ir paskutiniojo tarpukario nepriklausomos Lietuvos Prezidento Antano Smetonos ir jo žmonos Sofijos gyvenimo ir veiklos peripetijas pasakojo LR Seimo narys, socialinių mokslų daktaras, teisininkas Stasys Šedbaras ir Smetonų gyvenimo bei veiklos tyrinėtoja, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė, kuri apie Smetonas yra parašiusi jau tris knygas.

Ilgas ir sunkus kelias

Sofija ir Antanas Smetonos 1904 m. rugpjūčio 14 d. Šv. Rapolo bažnyčioje Vilniuje prisiekė vienas kitą mylėti iki mirties. Ir jie šį pažadą įvykdė. O kas buvo iki tol, mintimis pasidalijo dr. S. Šedbaras. Anot jo, A. Smetonos kelias į politiką ir prezidento pareigas nebuvo lengvas. Jis gimė 1874 m. Ukmergės apskrityje, tipiškame ano meto Lietuvos kaime, Antanas buvo šeštas iš septynių vaikų jų šeimoje.

„Šeima buvo neturtinga, Antanas į mokyklą eidavo kas antrą dieną, nes buvo tik vieni batai dviem vaikams. XIX a. pabaigoje vargu ar apskritai kas žinojo, kas yra ta Valstybė, nes viskas buvo draudžiama. Štai tokioje aplinkoje kaimo vaikas greitai supranta, kad reikia kažką daryti: baigęs Taujėnų pradžios mokyklą, toliau mokėsi Ukmergėje, vėliau – Mintaujos gimnazijoje. Jau čia kartu su Jonu Jablonskiu vaidino „Ameriką pirtyje“ ir kituose spektakliuose, iš gimnazijos buvo išmestas už tai, kad atsisakė per pamokas kalbėti rusiškai. Vėliau pasirinko studijuoti teisę Peterburgo universitete“, – pasakojo S. Šedbaras. Anot jo, štai šioje rusinimo terpėje atsirado žmonės, kurie suprato, kad reikia puoselėti lietuvių kalbą, vaduoti tautą iš nacionalinės priklausomybės, tai šitie žmonės sudarė prielaidas Vasario 16-ajai.

Žmona ir vyras

I. Jakubavičienė priminė, kad Seimas 2019 m. paskelbė A. Smetonos metais, todėl jie keliauja po Lietuvą ir dalinasi Smetonų gyvenimo veikla. Kokia buvo jų pažintis? A. Smetona lietuvių kalbos moko Chodakauskų vaikus. Ir taip sutinka savo gyvenimo moterį – Sofiją Chodakauskaitę.

„Smetona buvo apsisprendęs, kad jeigu tu tikrai nori pasitarnauti savo tautai, tu turi kurti lietuvišką šeimą ir auginti tautinėje dvasioje vaikus“, – sakė I. Jakubavičienė.

Pora vėl susitiko, A. Smetona jau dirbo Vilniaus žemės banke. Kai 19-metė lenkų kilmės Sofija ir 30-ties Antanas tuokėsi bažnyčioje, net nenutuokė, kiek daug jiems kartu teks išgyventi. Jau pirmais gyvenimo metais jie patyrė skaudžius išbandymus – mirė trejų metų dukra Birutė, netrukus ir Sofijos motina. Kas stiprino šią porą? Anot S. Šedbaro, 1904 m. sutuoktiniai persikėlė gyventi į Vilnių, Smetonų šeima greitai tapo vienu svarbiausių Vilniaus lietuvybės židinių, Sofija ir sesuo Jadvyga rinko lėšas našlaičiams, Sofija įsitraukė į vietos lietuvių gyvenimą, dainavo choruose, vaidino mėgėjų teatrų spektakliuose. Anot I. Jakubavičienės, Smetonos buvo labai skirtingų charakterių, jiems nuolat trūko pinigų, bet dėl lietuvybės dirbo abu, Sofija prie šeimos finansų prisidėjo tėvų dvarininkų Chodakauskų šeimos pinigais. Pasakojama, kad būta ir kitokių, krizinių situacijų: Sofija buvo pasiryžusi netgi palikti sutuoktinį Antaną, su geru šeimos draugu Povilu Gaidelioniu pabėgti. Bet jis neatvyko į sutartą vietą – stotį, nes galimai Antanas sužinojo apie jų planą ir suorganizavo, kad Gaidelionis į stotį neatvyktų. Po šio incidento Smetonos susitaikė.

Likimas lėmė, kad A. Smetona aktyviai įsiliejo į politinį besikuriančios jaunos valstybės gyvenimą. Kelių partijų steigėjas, rašytojas, neprastas diplomatas tapo ne tik Lietuvos Tarybos ir ją pakeitusios Valstybės Tarybos pirmininku, bet ir pirmuoju prezidentu.

Anot istorikės I. Jakubavičienės, vienas pats Antanas nebūtų taip toli nužengęs, jei šalia jo nebūtų tokios stiprios, drąsios, aktyvios moters – jo žmonos Sofijos.

„Užsienio diplomatus labai stebino, kaip šalia tokio ramaus, santūraus prezidento yra tokia ryžtinga, valdinga moteris. Jie sakydavo, kad jei nori sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, tai stebėk Smetonienę, nes tie žmonės, kurie sukasi apie ją, ir yra įtakingiausi“, – pasakojo I. Jakubavičienė ir pridūrė, kad tuometėje Lietuvos politikoje buvo dvi svarbios moterys – seserys Sofija ir Jadvyga Chodakauskaitės. Sofija buvo prezidento A.Smetonos žmona, o Jadvyga – ilgamečio premjero Juozo Tūbelio sutuoktinė.

Lemtis

Kalbėjusieji svečiai pripažino, kad mūsų tautos sąmonėje vis dar šaknis įleidę sovietų mitai, niekinantys Smetonas: Sofija buvo vaizduojama kaip išlepinta laisvo elgesio moteris, o A. Smetona 1940m. birželio 15-ąją pabėgo iš Lietuvos. Pasak S. Šedbaro, 1940 m. buvo negailestingi – ir Lietuvai, ir A. Smetonai.

„Teisininkas A. Smetona sumoja, kad vien prezidento žodžio nepakaks, kad Lietuva gintųsi, kai tam nepritaria Ministrų kabinetas. Pats nutaria trauktis į Vakarus ir taip nesudaryti galimybės okupantams įteisinti Lietuvos užgrobimo“, – aiškino S. Šedbaras.

Smetonos pasitraukė į Vakarus ir apsistojo JAV, 1942 m. pavasarį atsikraustė į Klivlendą ir gyveno kartu su sūnaus Juliaus šeima. 1944 m. įvykęs gaisras jų name buvo tragiškas. Per šį gaisrą žuvo A. Smetona, daugiau niekas iš namo gyventojų nenukentėjo. Tragedija sukrėtė ne tik Prezidento šeimą ir artimuosius, bet ir visą lietuvių išeiviją.

S. Šedbaras svarstė, kad šiemet 100 metų Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai, bet Vilniuje taip ir nebuvo pastatytas paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui A. Smetonai.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos