Jau trečiame Kultūros ir meno tarybos posėdyje diskusijos verda dėl nuverstos ir Nepriklausomybės gatvėje Šakiuose vis dar neatstatytos mergaitės skulptūros. Paskutiniajame posėdyje nuotoliniu  būdu dalyvavo ir skulptūros autorius Kęstutis Dovydaitis, su kuriuo tartasi, tai ko gi reikėtų, kad ledai pajudėtų iš mirties taško.

Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kokį sprendimą dėl draudimo bendrovės atsisakymo kompensuoti žalą už sudaužytą skulptūrą priims Draudimo priežiūros komisija, į kurią kreipėsi bendrovė, kurioje dirbo įvykį padaręs vairuotojas. Tiesa, dabar įmonė paskelbusi bankrotą, o vairuotojas joje nedirba, tad taip ir nebeaišku, ar pavyks už suniokotą skulptūrą sulaukti bent kažkokios kompensacijos. Tačiau Kultūros ir meno taryboje kalbėta apie tai, kad teisiniai ginčai ir aiškinimaisi gali trukti amžinybę, keliamas ir nuosavybės bei turtinės teisės įteisinimo klausimas, o skulptūros norima čia ir dabar. Tad Nijolė Bitinienė siūlė atskirti juridinius dalykus nuo kūrybinių ir pradėti intensyviai rūpintis skulptūros atstatymu, rimtai užsiimti lėšų rinkimu, o ne tik leistis į smulkias diskusijas, kurios nėra esminės atstatymo procese.

Atsakydamas į užduodamus klausimus, tai ko gi reikėtų, kad skulptūros atstatymo darbai prasidėtų, K. Dovydaitis patikino: pirmiausia, žinoma, pinigų. Antra, net jų ir turint, procesas gali užtrukti metus ar net ilgiau, nes skulptorius turi ir kitų darbų, projektų, užsakymų.

Beje, vicemeras Darius Jakavičius išsakė ir siūlymą galbūt ne naują skulptūrą atstatyti, o visomis galimomis virinimo priemonėmis sutaisyti sudaužytąją – „kai žmogus sulūžta, tai gydytojai po kaulelį surenka“ – ir taip turėti tarsi nuolat mūsų niokotos, uitos ir draustos kalbos simbolį, nes ir skulptūra skirta būtent kalbai.

„Taip, ji patyrė smūgį, bet ne blynas, ne meškinas liko, o mergaitė. Pagalvokim. Kodėl mes turime sukurti naują?“ – idėją siūlė D. Jakavičius.

Tačiau nors mintį sudaužytą skulptūrą eksponuoti (galbūt Zanavykų muziejuje) palaikė daugelis Kultūros ir meno tarybos narių, tačiau sudaužytosios sugrąžinimui į Nepriklausomybės gatvę nepritarė. Štai Algimantas Vorevičius svarstė, kad matydami pusiau sudaužytą skulptūrą žmonės galvos, kad jau ir kalbai galas atėjo, kokią nuomonę susidarys ją apžiūrintys užsieniečiai.

„Sakys, kam tada išvis statot, jei nemokat normaliai padaryt. Chebra, nu taip neina“, – sakė A. Vorevičius ir laikėsi nuomonės, kad jeigu daryti, tai daryti taip, kaip priklauso.

Tos pačios nuomonės ir pats autorius, aiškinęs, kad bronza nėra ta medžiaga, kurią būtų galima minkyti it plastiliną. Tuo labiau, kad ne viena kažkuri mergaitės dalis nuskilusi, bet deformuotas veidas, kojos sutrupintos visiškai, pažeisti plaukai, kitos dalys.

Aušra Butkauskaitė-Sederevičienė kėlė retorinį klausimą, ar tikrai vicemero siūlomu veiksmu būtų sutaupyta. Galbūt priešingai – taupiam tektų sumokėti dukart. Ji kalbėjo, kad ta reikiama maždaug 25 tūkst. eurų suma nėra iš fantastikos srities, tuo labiau, kad lėšos būtų renkamos ne naujam, o jau žinomam ir pamiltam daiktui.

„Reikia mesti pajėgas ir tikrai įmanoma“, – sakė A. Butkauskaitė-Sederevičienė, jai pritarė ir Petras Puskunigis, patikinęs, kad čia tikriausiai nėra ta suma, kurios susitelkę šakiečiai nerastų. Priešingos nuomonės buvo D. Jakavičius, svarstęs, ar tikrai bus daug puolančių prisidėti, pati savivaldybė tam lėšų esą neturi, biudžetas ir taip įtemptas. A. Vorevičius kalbėjo, kad tokie pasiteisinimai tiesiog nerimti, nes lėšų buvo ir kalėdinei eglei, ir kitiems papuošimams, o skulptūrai, kuri galėtų būti savivaldybės prestižo reikalas, lėšų jau nėra. Meras aiškino, kad kalėdinė eglė įsigyta už per karantiną nevykusių renginių sutaupytas lėšas, o jeigu norima skirta mergaitės skulptūrai, reikėtų susitarti, kurioje srityje ir ko reikėtų tą sąskaita atsisakyti.

Visgi po netrumpų diskusijų galiausiai nutarta palaukti Draudimo priežiūros komisijos verdikto bei inicijuoti paramos rinkimą, ieškoti įstaigos, kuri galėtų lėšas rinkti į savo sąskaitą. Laikytasi nuostatos, kad paprasčiausiai būtų, kad tuo užsiimtų ne savivaldybė, o biudžetinė įstaiga ar nevyriausybinė organizacija, nes tuomet paprasčiau sprendžiami biudžetiniai klausimai, į savivaldybę, kaip į valdišką įstaigą, kartais apskritai neigiamas visuomenės požiūris. Bent jau diskusijos metu linkta prie Verslo ir informacijos centro, beje, kurio organizuotos mugės metu skulptūra ir buvo sudaužyta.

„Organizatoriai irgi atsakingi. Gal netinkamai organizuota buvo?“ – klausimą kėlė P. Puskunigis.

Tai, kad turtinės skulptūros teisės ateityje turėtų būti perduotos savivaldybei, prieštaraujančių nebuvo, tačiau tai ateities diskusijos, nes dabar norima orientuotis į patį skulptūros atstatymą.