Be gitaros neįsivaizduojantis gyvenimo Arūnas Danielius jau 22-ąjį kartą sukvietęs į gitaristų festivalį dėkojo žiūrovams, ištikiems gitaros mylėtojams, bardams, draugams, rėmėjams, be kurių, anot  Arūno, festivalio nebūtų. (L. Poškevičiūtės nuotr.)

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

 

Praėjusį penktadienį kaimo turizmo sodyba „Bičnamis“ prisipildė gyvos muzikos. Čia jau 22-ąjį kartą vyko tradicinis gitaristų-bardų festivalis, rengiamas pirmą rugpjūčio penktadienį. Šįkart į festivalį atvyko devyniolika atlikėjų, sujungusių muziką ir poeziją, dovanojusių žiūrovams savo kūrybos ir žymių šalies atlikėjų dainas ir melodijas.

Darganotą penktadienio vakarą gitaros muzikos mylėtojai rinkosi į kaimo turizmo sodybą „Bičnamis“. Nors kone visą dieną pliaupiantis lietus pakoregavo organizatorių planus festivalį rengti po atviru dangumi, tačiau ir persikėlus po stogu akustiniai atlikėjų pasirodymai kamerinėje aplinkoje jaudino klausytojų sielas iki pat gelmių.

Nuolatinė festivalio vedėja Rima Rauktienė 22-ąjį gitaristų-bardų festivalį „Bičnamyje“ pradėjo žinomos atlikėjos Juditos Leitaitės žodžiais, jog dainavimas sujungia poras, muzika sujungia žmones, pasidžiaugė į festivalį kasmet ateinančiomis poromis bei naujais veidais. „Poromis po du, po du“, – niūniavo dainos žodžius R. Rauktienė.

Vakarą atidarė šio festivalio sumanytojas ir organizatorius, sodybos šeimininkas Arūnas Danielius, kuris priminė, kad pirmasis festivalis įvyko 2000 metais.

„Sunku ir patikėti, kad šitiek metų prabėgo. Atlikėjas be žiūrovų yra nulis, svarbiausi šiame festivalyje esate jūs. Manau, kiekvienam atlikėjui geriausia dainuoti savos kūrybos dainas, tada niekas nežino, kaip viskas turi būti. Tai aš gal pradėsiu nuo savo kūrybos dainos“, – imdamas į rankas gitarą juokavo A. Danielius ir susirinkusiems dovanojo ne tik savo kūrybą, bet ir maestro Vytauto Kernagio sukurtą savotišką Suvalkijos himną „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.

Dainomis, parašytomis rajono poetų, savo kūrybos muzika publiką užbūrė lukšietė Inesa Bagdanavičienė, prisipažinusi, jog festivalyje dalyvauja pirmą kartą. Dar vienas atlikėjas, varėniškis Giedrius Žilinskas, taip pat pirmą kartą „Bičnamyje“. Jis atviravo, jog pirmoji pažintis su muzika įvyko pionierių stovykloje, kur muzikos vadovu dirbo Algis Frankonis.

Gitaros virtuozas vilnietis Valdemaras Mikuckis festivalyje nebe pirmą kartą. Jis kvietė pasiklausyti renesanso muzikos. Koncertą tęsė ir šiltą bei jaukią emociją kūrė kėdainiškiai, dainuojamosios poezijos festivalio „Ant Nevėžio kranto“ organizatorė Laima Žilytė ir istorikas, gidas Audrius Žalakevičius: „Neturim mes daug savo kūrybos dainų, tai kviesim kartu padainuoti visų žinomų ir mylimų Andriaus Kulikausko, Kosto Smorigino, Vytauto Kernagio dainų.“

Be jau minėtų atlikėjų „Bičnamyje“ šiemet koncertavo ir nuolatiniai festivalio draugai – Jurbarko bardų klubas, grupė „Vitražai“ iš Raudondvario bei kiti bardai. O paskutinius akordus sugrojo ir festivalį vainikavo Zuzė – Juozas Bacevičius iš Kriūkų, dalyvaujantis festivalyje 21-ą kartą.

„Bičnamyje“ šiemet svečiavosi dainininkas, verslininkas, šlagerių karalius Romas Bubnelis, jis savo pasirodymą pradėjo kūriniu „Suvalkijos berniokas“.

 „Bardų vakarėlyje dalyvauju pirmą kartą, grojikas gitara esu neypatingas, pats nesu dainų kūrėjas, man patinka dainuoti geras dainas. Vieną tokią retai kur skambėjusią Kernagio dainą apie medžius atliksiu ir jums“, – kalbėjo R.Bubnelis.

Kone penkias valandas liejosi gitaros melodijos. Muzikos fanai dėkojo A. Danieliui už fantastiškai praleistą vakarą „Bičnamyje“, šeimininko bičiuliai Rima ir Artūras Raukčiai tradiciškai atskubėjo su staigmenomis, šiemet jie Arūnui dovanojo staltiesę su išsiuvinėta gitara bei simbolinį instrumentą, papuoštą saldainiais.

„Dvidešimt dveji metai rengiamas festivalis – jau pats laikas būtų rutina pavirsti, bet rutina net nekvepia. Kasmet festivalis vis kitoks, tai tavo, Arūnai, čia didžiausias indėlis. Tu sukvieti, pas tave atvažiuoja atlikėjai, draugai, kai kurie vieną kartą metuose pasimato čia, žmones čia traukia“, – kalbėjo A. Rauktys.

Kasmet į festivalį atskuba ir bene didžiausia šio festivalio fanė – A. Danieliaus mama Birutė, kuri pirmiausiai pajuokavo: „Esu turbūt jauniausia šitoje kompanijoje... O jei rimtai, man čia labai smagu būti. Nes šitame „Bičnamyje“ aš nuo pat pradžių. Ir man ta gitara – nepaprastas instrumentas, ir aš kartais rašau eiles. Džiaugiuosi, kad šį vakarą galiu visus jus pamatyti, man visi jūs savi, negalėjau neateiti.“

„Sėdėdamas galvoju – dvidešimt antras festivalis. Keturiasdešimt ketvirtas... Kiek čia mums bus visiems metų? Bet kodėl nepasvajojus – keturiasdešimt ketvirtas bardų festivalis Šakiuose!“ – linkėjo į festivalį užsukęs rajono vicemeras Darius Jakavičius.