Vasario 1 d. Barzdų biblioteką papuošė septyniolikmetės Austėjos Baubonytės piešiniai. Pasveikinti šio krašto kūrėjos su pirmąja paroda atėjo Griškabūdžio gimnazijos, vietos bendruomenė ir, be abejo, artimieji. Emocijų kupiname vakare skambėjo poezija, dainos bei gitaros garsai, kuriuos kartu su kitais atlikėjais susirinkusiems dovanojo ir pati Austėja.

„Pirmiausiai norėčiau padėkoti savo mamai... Tai ji mane skatina kurti, palaiko ir visada manimi tiki. Neslėpsiu, visai glosto savimeilę šios parodos atidarymas... Mėgstu visaip nustebinti save ir kitus. Paskutinis mano kūrybinis papokštavimas vis dar vyksta mano kambaryje, kurio sienos tampa mažais meno kūriniais, vos tik prisiliečiu akriliniais šešėliais“, – apie save kalbėjo Austėja, už piešinių parodos inicijavimą taip pat padėkodama ir bibliotekininkei Danguolei Gečionienei.

Mergina prisipažino, kad net sudėtinga atsakyti, kaip atsirado trauka dailei. 

„Kažkaip viskas išsirutuliojo natūraliai augant, besimokant mokykloje, improvizuojant namų aplinkoje. Atsakysiu tradiciškai – piešiu nuo mažens... Bet dažniausiai, kai kas nors paskatina, paprašo, prisireikia kokiai specialiai progai. Didžioji dalis šios parodos piešinių yra nugulę į kasmetinius Šakių krašto kalendorių puslapius,“ – pasakojo mergina pridurdama, kad pirmuosius eskizus kalendoriui nupiešti paskatino anksčiau bibliotekoje dirbusi Birutė Grajauskienė, kurios padrąsinta dalyvavo ir kituose projektuose bei konkursuose. 

Austėja su jauduliu prisiminė, kuomet vienam konkursui teko atvaizduoti perskaitytą knygą, vienuolikmetė piešinį yra išsaugojusi iki šiol, o piešė knygos „Septyni paukščių įstatymai“ iliustraciją. 

„Kartais šeimos nariai, draugai paprašo ką nors nupiešti. Kartais iš sapnų ar vaizduotės atplaukia miražai... Mėgstu stebėti gamtą, gyvūnus, taip ir keliu sau kūrybinius iššūkius“, – prisipažino Austėja.

Piešinių parodoje „Iš mano jaunystės“ darbai atlikti tik pieštuku bei rašikliu, tačiau Austėja tapo ir akrilu ne tik ant drobės, bet, kaip pati tvirtino, ant sienų, akmenukų, o vandeniniais dažais lieja spalvas į savo piešinių albumą. Piešiniuose susijungia Austėjos vizijos, gyvūnai, gėlės ir žmonės. Mergina atskleidė, kad kartais norą piešti paskatina perskaitytas eilėraštis, bet dažniausiai įkvėpimo šaltinis – matyti vaizdai. 

„Taip gimė piešinys pamačius, kaip tėvukas malkas kapojo ir paliko kaladėje kirvį... Galvoju, apžels tas kirvio kotas...“ – pasakojo Austėja atskleisdama, kad dažniausiai piešia popietėmis.

Nors visiems parodos dalyviams buvo smalsu sužinoti, koks buvo pirmasis nupieštas Austėjos piešinys, tačiau jos mama Joana neatskleidė, kaip tvirtino, šią staigmeną paliko 18-ajam Austėjos gimtadieniui. 

„Labai didžiuojuosi Austėja. <...>Austėja niekada nėra blogą žodį pasakiusi ar ką nors įskaudinusi. Net nesupykčiau, kad mokykloje kokį pokštą iškrėstų...“ – šypsodamasi pasakojo mama.

Anot mamos, Austėja labai myli gamtą, ji rodė ir vaikystėje pieštus peizažus, povą, žuvytes ir, be abejo, žirgus.

„Austėja labai myli žirgus. Tikriausiai tai paveldėjo iš tėvuko Antano. Yra užsiminusi, kad norėtų tapti veterinare... Kaip ir pati dukra minėjo, dažniausiai piešiniai gimsta kam nors paprašius ar kažkokiai progai, dažniausiai gimtadieniams. Atsimenu, reikėjo medinį šaukštą nupiešti, tai Austėja nupiešė, o aš apie šaukštą sukūriau eilėraštį...“ – rodė piešinį Austėjos mama ir pridūrė, kad pagal dukros piešinius yra parašiusi ir daugiau eilėraščių. 

Austėja taip pat ne kartą yra paėmusi į rankas plunksną ir į posmus sudeda vaikystės prisiminimus, išgyventus jausmus. 

Kokių dar talentų turi ši mergina? Kaip pasakojo Barzdų laisvalaikio salės kolektyvų vadovė Rasa Malinauskienė, Austėja nuo ketvirtos klasės dainuoja jos vadovaujamuose ansambliuose.

„Esu nuolatos apsupta vaikų ir jaunimo. Man Austėja kaip tas gėlės pumpurėlis, ji mano akyse skleidėsi. Ne tik potėpyje, bet ir dainoje. Smagu, kad ji gali augti tokioje kūrybingoje šeimoje“, – kalbėjo R. Malinauskienė ir pakvietė Austėją su kolektyvo merginomis padainuoti bei pagroti gitara.

Austėja – Griškabūdžio gimnazistė, tad su parodos atidarymu atvykusi pasveikinti jos auklėtoja Jolanta Laurinaitienė atviravo, kad „Austėja tokia subtili, padori, kad klasėje net bernai prie jos nesikeikia“.

„Austėja labai jautrios sielos žmogus... Tai labai reta. Kai šiais laikais aplinkui taip viskas rėksminga, ryšku, visi lipa vieni kitiems per galvas. Ji kukli iki negalėjimo, bet jeigu jos ko paprašau, žinau, kad bus padaryta. Linkiu, kad būtum drąsesnė. Drąsos pasakyti, ką tu galvoji, pakovoti už save, drąsos gyventi... Ir noriu padėkoti jos mamai. Manau, už kiekvieno sėkmės vaiko stovi mama arba tėtis. Šiuo atveju – mama...“ – kalbėjo J. Laurinaitienė. 

Su pirmąja Austėjos paroda atėjusi pasveikinti miestelio seniūnė Jurgita Didžiulienė taip pat pasidžiaugė kūrybinga, jauna miestelio gyventoja ir įteikė miestelio simbolį – lempą, linkėdama ir toliau šviesti ta ypatinga vidine šviesa.

Po parodos pristatymo Austėją pirmiausiai apsupo ir sveikino jos sesutės Auksė ir Agota, kurios viena per kitą čiauškėdamos taip pat norėjo pasididžiuoti, kad abi, kaip ir sesė, groja pianinu ir dalyvauja konkursuose bei yra pasiekusios puikių rezultatų. 

Austėja, paklausta, su kuo – muzikavimu ar daile – norėtų susieti savo gyvenimą, padvejojusi atsakė, kad visgi su daile. Taip pat atskleidė, kad nors jokių dailės mokslų nėra krimtusi, tačiau ateityje svajoja tapti knygų iliustratore.