Kasmet rudenį padaugėja eismo įvykių su laukiniais gyvūnais. Kartais po susidūrimų šie neišgyvena. Kritusiais gyvūnais privalo pasirūpinti medžiotojai. Pastaruoju metu sulaukta pranešimų apie pakelėse besimėtančias gyvūnų gaišenas. Aiškinomės, kas sutrukdė medžiotojams pasirūpinti laukiniais žvėrimis.

Susidūrimas su laukiniu gyvūnu kelyje – tai eismo įvykis. Jeigu apgadinti kelio ženklai, atitvarai arba kiti kelio elementai, jei buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas – vairuotojas apie eismo įvykį privalo telefonu pranešti policijai ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpins aplinkosaugininkai ir medžiotojai, jeigu įvykis atsitinka mieste, gyvūnu gali pasirūpinti ir įmonė, su kuria savivaldybė sudariusi sutartį.

Pastaruoju metu redakcija sulaukė keleto pranešimų, jog prie Šakių miesto pakelėse mėtosi laukinių gyvūnų gaišenos, kurias užpuolę paukščiai ir žvėrys. Vienas toks atvejis – prie miesto aplinkkelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas, o kitas atvejis – kelyje Šakiai–Slavikai. Patikrinome pastarąjį pranešimą ir faktas iš tiesų pasitvirtino – Pyragių kaimo teritorijoje, ketvirtajame kilometre, radome kritusio elnio ar jo patelės gaišeną. Ji ten atsidūrė po to, kai spalio 7 d. vakarą, jau sutemus, žvėrį nutrenkė automobilis BMW. Per įvykį automobilis buvo apgadintas, liko stovėti pakelėje, o vairuotojui prireikė medikų pagalbos. Įvykyje buvo ir policija, ir medikai. Pasidomėjus, kas informuoja apie kelyje kritusius žvėris to medžioklės ploto medžiotojus, sužinojome tokį algoritmą: apie įvykį Aplinkos apsaugos departamentą informuoja Bendrojo pagalbos centro darbuotojai. Žinoma, prieš tai informacija apie eismo įvykį perduodama ir kitoms tarnyboms – policijai, medikams, gelbėtojams. Policijos duomenimis, apie šį eismo įvykį Aplinkos apsaugos departamentas taip pat buvo informuotas, o pranešime teigiama, kad „BMW automobilis kliudė stirną, gyvūnas neišgyveno“.

Praėjo beveik dvi savaitės, tačiau kritusio žvėries gaišena vis dar guli pakelėje. Tiesa, nedaug kas iš jos belikę – galva ir kaulai. Pravažiuojantiems vairuotojams kilo klausimas, kodėl vis dar nesutvarkyta žvėries gaišena.

Pyragių kaimo teritorijos medžioklės plotai priklauso Šakių medžiotojų būreliui, kuriam vadovauja Ramūnas Kaunas. Jis teigia, kad apie abu atvejus nebuvo informuotas, nors jam apie kritusius gyvūnus Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai praneša iš karto po įvykio, nelaukia kitos dienos.

„Pastaruoju metu ypač daug tų skambučių sulaukiame, nes rudenį, pavasarį visada padaugėja automobilių susidūrimų su gyvūnais. Iš karto važiuojame susitvarkyti, o kartais ten budi ir laukia mūsų policija. Apie šiuos du minėtus atvejus pranešimų negavau“, – teigė R. Kaunas.

Anot būrelio vadovo, būna ir tokių atvejų, kada laukinį gyvūną nutrenkusios mašinos, o ypač sunkiasvorės, nuvažiuoja ir niekas apie įvykį neinformuoja nei tarnybų, nei medžiotojų. Taip pat yra buvę daug atvejų, kada laukinis žvėris, ypač stambesnis, toks kaip elnias, stirna, briedis ar šernas, iš karto po susidūrimo su mašina dar pabėga, o krenta tik vėliau.

„Buvę atvejų, kada radome netgi miške kritusį žvėrį. Po to aiškinomės, kokios to priežastys buvo. Pasirodo, kad jis buvo partrenktas automobilio, dar kurį laiką gyveno, vaikščiojo. Priklauso nuo to, kokių sužalojimų žvėris patiria“, – dalijosi patirtimi medžiotojų būrelio vadovas.

Jam antrina ir aplinkosaugininkai, sakydami, kad kartais laukinių žvėrių po eismo įvykių neina sukontroliuoti, nes po susidūrimo su automobiliais jie gali dar nueiti kelis kilometrus arba ir visai išgyventi, o kas vėliau atsitiko tam gyvūnui, sunku nuspėti. Tačiau apie eismo įvykius, kada laukinis gyvūnas krenta vietoje, tą pačią dieną, už keleto minučių, būna informuoti medžioklės plotų vienetų valdytojai, kurie privalo nedelsiant reaguoti.  

Policija pastebi – pastaruoju metu kone kas antrą avariją, kai susiduriama su laukiniais gyvūnais, sukelia stirnos. Gamtininkų teigimu, šiuo metu stirnų populiacija Lietuvoje yra pasiekusi rekordines aukštumas. Jos mėgsta ne tik pamiškes, bet ir atviras pievas, laukus, kur ieško maisto. Todėl šie laukiniai gyvūnai dažnai sutinkami ir prie magistralinių, krašto bei rajoninių kelių, net miestų pakraščiuose, arčiau parkų ir žaliųjų erdvių.