Pirmadienį Šakių kultūros centre įvyko vienas iš daugelio kandidato į merus Raimondo Januševičiaus susitikimų su visuomene. Didelio būrio susidomėjusių renginys nesulaukė, nors įžvalgomis dalinosi ne tik kandidatas ir jo komanda, bet ir nuotoliniu būdu prisijungę svečiai – regioninės politikos ir turizmo ekspertai.

 

Pagrindinė susitikimo mintis – Šakių vizija 2030. Kaip kalbėjo Seimo narys ir renginio vedėjas Giedrius Surplys, vizionieriškas susitikimas yra skirtas ne tiek agitavimui, kiek pasikalbėjimui ar diskusijai, kaip Šakiai galėtų keistis per artimiausius ketverius metus ir vėliau. Tačiau iš salės renginio metu pasigirdo tiesioginių klausimų ir retorinių pasvarstymų, kad jei jau kalbama apie viziją, tai mažoka aiškumo, kaip, kokiomis priemonėmis ir kada Šakiai ją pasieks, o pagal dabartinius rodiklius, tai kokiais 2050 metais vizijos gal net nebereikės, nes Šakių gali tiesiog nebelikti...

Nuotoliniu būdu renginyje dalyvavę svečiai pasidalino įžvalgomis, ką ir kaip reikėtų daryti, kad Šakių vizija būtų šviesesnė. Įmonės „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovas, turizmo ekspertas Darius Liutikas trumpai pasidalino turizmo receptais mūsų kraštui. Jis pripažino, kad daug ką iš esmės turizmo srityje pakeitė COVID-19 pandemija. Pasak jo, dabar svarbus tapo tvarumo aspektas, todėl savivaldybė turėtų peržvelgti, koks jos santykis su tvarumu, bandyti derinti socialinį ir aplinkosauginį darnumą. Kita svarbi tendencija, dalinosi ekspertas, turizmo inovacija. Ką tai reiškia? Paprastai kalbant, vis sparčiau ateina robotizacija, papildyta realybė, virtualios kelionės – tai padiktavo pandemija ir šios idėjos bus vis labiau vystomos. Šakiuose vienas iš turizmo tikslų – kasmet po 3 proc. auginti turistų skaičių, tikimasi, kad 2024 m., lyginant su 2017 m. rodikliais, turistų skaičius turėtų būti išaugęs 24 proc. Ekspertas siūlė realiai įsivertinti šiuos skaičius ir galimybes.

„Kalbant bendrai apie Šakių potencialą vystyti turizmą, tai jis tikrai yra – reikia turėti turizmo objektų aprašus, stengtis, kad jie būtų pritaikyti neįgaliesiems ir įvairaus skonio turistams, labai svarbus viešinimas“, – kalbėjo D. Liutikas.

Kuo Šakiai galėtų išsiskirti Lietuvoje? Receptas būtų lėtojo turizmo plėtojimas.

„Tai susiję su darniuoju, ekologiniu, kulinariniu turizmu, piligriminėmis kelionėmis, nes visa tai skatina turistą tame regione pabūti kuo ilgiau, o tuo pačiu atneša ir didesnes pajamas“, – sakė turizmo ekspertas.

Lėtojo turizmo nauda savivaldybei – regiono turistinių išteklių aktualizavimas: kuo daugiau ir įvairesnių vietų bus regione, tuo turistas užsibus čia ilgiau. Šakių patrauklumą turistams padidintų didesnis apgyvendinimo vietų skaičius, D. Liutikas sako: „Nebereikia viešbučių, dabar turistai apsigyventi linkę medžiuose, kupoluose, kitose nestandartinėse vietose, populiarėja nakvynių pasikeitimo principas. Keliaujantiems patinka matyti vietinių bendruomenių gyvenimą, kuriamus suvenyrus, amatus, todėl reikia aktyviai įtraukti vietines bendruomenes ir bendrai kurti patrauklų rajono įvaizdį.“

Kitas pranešėjas – CPVA specialistas, regioninės plėtros ekspertas Gediminas Česonis, kuris trumpai pristatė ES investicijas naujam laikotarpiui ir jų panaudojimų galimybes. Pasak jo, Marijampolės regionas suplanuotų lėšų, kiek galėtų būti skirta savivaldybių plėtrai priimant sprendimus Regionų plėtros taryboje, turi 132 mln. eurų.

„Šių investicijų apimtis gali būti labai plati – nuo švietimo ar socialinių paslaugų infrastruktūros gerinimo iki sveikatos sistemos ar aplinkosaugos sektoriaus, o taip pat funkcinių zonų plėtra“, – kalbėjo svečias, pabrėždamas, jog svarbiausias regioninės politikos fokusas turėtų būti bendradarbiavimas, kooperavimasis tarp atskirų savivaldybių.

„Draugo“ inf.