Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius dar vasarą vykdė S. Nėries gatvės gyventojų nuomonės apklausą dėl sutikimo pakeisti gatvės pavadinimą. Vos du gyventojai norėtų, kad gatvės pavadinimas būtų pakeistas, likusiems gyventojams S. Nėries vardas netrukdo. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Gegužės 1-ąją įsigaliojus viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymui, savivaldybės turėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) pateikti objektų, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, sąrašą. Kodėl tokio sąrašo savivaldybė iki šiol nepateikė, į Švietimo, kultūros ir sporto skyrių žvelgdamas teiravosi tarybos narys Vaidas Balčiūnas ir pastarojo savivaldybės posėdžio metu. Kaip paaiškėjo, informacija apie tokius objektus renkama, nuomonės dėl gatvių pavadinimų keitimo bus atsiklausiama ir gyventojų.
Nevykdo įsipareigojimo
Gegužės 1-ąją įsigaliojus viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymui, savivaldybės turėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) pateikti objektų, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, sąrašą. Kodėl tokio sąrašo savivaldybė iki šiol nepateikė, į Švietimo, kultūros ir sporto skyrių žvelgdamas teiravosi tarybos narys Vaidas Balčiūnas ir pastarojo savivaldybės posėdžio metu. Kaip paaiškėjo, informacija apie tokius objektus renkama, nuomonės dėl gatvių pavadinimų keitimo bus atsiklausiama ir gyventojų.
Desovietizacijos įstatymu siekiama uždrausti propaguoti priešišką informaciją ir sudaryti prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
„Jau ir anksčiau vykusių posėdžių metu teiravausi apie desovietizacijos įstatymo vykdymą, apie tuos viešus objektus ar jų pavadinimus, kuriuose galimai propaguojami totalitariniai režimai ar jų ideologija. Pagal įstatymą reikia pateikti tų objektų sąrašą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. 36 savivaldybės sąrašus jau yra pateikę, o mūsų savivaldybė lyg ir ne. Noriu paklausti, kokioje stadijoje šitas klausimas, ar tas sąrašas jau tikslinamas ir kaip sekasi. Manau, tai yra Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kompetencijoje“, – klausimą paskutinio posėdžio metu kėlė tarybos narys Vaidas Balčiūnas.
Į tribūną stojęs Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas pabrėžė, kad į tarybos nario paklausimą atsakys raštu.
„Noriu akcentuoti, kad gatvių pavadinimus ne Švietimo, kultūros ir sporto skyrius keičia... Bet atsižvelgsim į tą jūsų pastabą“, – trumpai pakomentavo D. Aštrauskas.
Nuo komentarų šiuo klausimu nesusilaikė ir tarybos narys Romas Pukinskas pasidžiaugdamas Seimo užmačiomis pakeisti sovietiniais užrašais paženklintų šulinių dangčius.
„Ar mums šiandien yra svarbiausias dalykas kariauti su Salomėjos Nėries atminimu, ar tai yra svarbiausia desovietizacijos procese? Lietuvos keliais, geležinkeliais važinėja rusiški grūdovežiai, aprašinėti rusų kalba. Daugiau faktų šiandien neliesiu. Jums šiandien atrodo, kad reikia su nabašninkais kariauti? Tokiu įstatymu bandoma rauti iš žmonių sąmonės kai kurias Lietuvos asmenybes, o kas bus kiti – Paulius Širvys, Pranas Vaičaitis?“ – kalbėjo R. Pukinskas akcentuodamas, kad jis balsuos prieš S. Nėries gatvės pavadinimo pakeitimą.
Nuomonė prieštaringa
Pasiteiravus savivaldybės vicemero Dariaus Jakavičiaus, šis priminė, kad dar vasaros pradžioje buvo kreiptasi į seniūnijas, kad jos pateiktų sovietinių simbolių ir ženklų sąrašą, o informaciją surinkti ir susisteminti buvo pavesta Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai Ritai Vaičiūnienei.
„Rajone stūksoję sovietmetį šlovinantys paminklai buvo nugriauti dar praėjusį pavasarį. O ką daryti su sovietinėm kapinėm, ką, mes į kapines lendam? Pasvalio rajone buvo ekshumuoti ir perkelti Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaikai. Ar tikrai su nabašninkais reikia kariauti?“ – tokią nuomonę išsakė vicemeras.
Desovietizacijos įstatymu siekiama uždrausti propaguoti priešišką informaciją ir sudaryti prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
„Jau ir anksčiau vykusių posėdžių metu teiravausi apie desovietizacijos įstatymo vykdymą, apie tuos viešus objektus ar jų pavadinimus, kuriuose galimai propaguojami totalitariniai režimai ar jų ideologija. Pagal įstatymą reikia pateikti tų objektų sąrašą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. 36 savivaldybės sąrašus jau yra pateikę, o mūsų savivaldybė lyg ir ne. Noriu paklausti, kokioje stadijoje šitas klausimas, ar tas sąrašas jau tikslinamas ir kaip sekasi. Manau, tai yra Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kompetencijoje“, – klausimą paskutinio posėdžio metu kėlė tarybos narys Vaidas Balčiūnas.
Į tribūną stojęs Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas pabrėžė, kad į tarybos nario paklausimą atsakys raštu.
„Noriu akcentuoti, kad gatvių pavadinimus ne Švietimo, kultūros ir sporto skyrius keičia... Bet atsižvelgsim į tą jūsų pastabą“, – trumpai pakomentavo D. Aštrauskas.
Nuo komentarų šiuo klausimu nesusilaikė ir tarybos narys Romas Pukinskas pasidžiaugdamas Seimo užmačiomis pakeisti sovietiniais užrašais paženklintų šulinių dangčius.
„Ar mums šiandien yra svarbiausias dalykas kariauti su Salomėjos Nėries atminimu, ar tai yra svarbiausia desovietizacijos procese? Lietuvos keliais, geležinkeliais važinėja rusiški grūdovežiai, aprašinėti rusų kalba. Daugiau faktų šiandien neliesiu. Jums šiandien atrodo, kad reikia su nabašninkais kariauti? Tokiu įstatymu bandoma rauti iš žmonių sąmonės kai kurias Lietuvos asmenybes, o kas bus kiti – Paulius Širvys, Pranas Vaičaitis?“ – kalbėjo R. Pukinskas akcentuodamas, kad jis balsuos prieš S. Nėries gatvės pavadinimo pakeitimą.
Nuomonė prieštaringa
Pasiteiravus savivaldybės vicemero Dariaus Jakavičiaus, šis priminė, kad dar vasaros pradžioje buvo kreiptasi į seniūnijas, kad jos pateiktų sovietinių simbolių ir ženklų sąrašą, o informaciją surinkti ir susisteminti buvo pavesta Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai Ritai Vaičiūnienei.
„Rajone stūksoję sovietmetį šlovinantys paminklai buvo nugriauti dar praėjusį pavasarį. O ką daryti su sovietinėm kapinėm, ką, mes į kapines lendam? Pasvalio rajone buvo ekshumuoti ir perkelti Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaikai. Ar tikrai su nabašninkais reikia kariauti?“ – tokią nuomonę išsakė vicemeras.
Panašu, kad mūsų savivaldybėje kontraversiškus veikėjus ar sovietmetį įamžinusiais vardais pavadintų gatvių ne tiek daug. R. Vaičiūnienė informavo, kad gauta iš seniūnijų informacija, jog Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje yra S. Nėries gatvė, Šakių mieste yra S. Nėries, P. Cvirkos, L. Giros gatvės. R.Vaičiūnienės pasiteiravus, kada bus pateiktas komisijai objektų sąrašas, ši atsakė, kad, gavusi informaciją iš seniūnijų, informaciją ir pateiks LGGRTC.
Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius tikino, kad dar vasarą vykdė S. Nėries gatvėje gyvenančių gyventojų apklausą dėl gatvės pavadinimo pakeitimo. Pasak seniūno, už S. Nėries gatvės pavadinimo pakeitimą pasisakė gal tik du gyventojai, prieš gatvės pavadinimo pakeitimą – 18 gyventojų.
„Pasisakydami prieš gatvės pavadinimo pakeitimą gyventojai sakė, kad jiems S. Nėris tiesiog neužkliūva, klausė, o ką ji blogo padarė, ji gražius eilėraščius rašė“, – sakė E. Belevičius.
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius patikino, kad kol kas tokio pobūdžio apklausa Šakiuose dar neatlikta, tačiau tai rengiamasi padaryti artimiausiu metu.
„Šiek tiek buvo ta apklausa primiršta. Jau anksčiau kalbėjau ir klausiau P. Cvirkos gatvės gyventojų nuomonės, tai žmonių atsakymas buvo toks – mums nereikia keisti jokio pavadinimo. Pagrindinis motyvas, kad gyventojams reiks vykti į Registrų centrą, tvarkyti popierius“, – sakė D. Jasevičius.
O štai lukšiečiai viešojoje internetinėje erdvėje siūlė įamžinti Tauro apygardos partizanų vado Aleksandro Grybino-Fausto atminimą, jo vardu pavadinti gatvę Lukšiuose. Kalbintas miestelio seniūnas Vytautas Andziulevičius tokiai minčiai pritarė ir pasiūlė, kad Aleksandro Grybino-Fausto gatvė galėtų būti greta bažnyčios esanti trumpa gatvelė.
„Manau, čia nėra mirtino būtinumo pateikti tas kelias gatves desovietizacijos komisijai. Tikrai yra krūvos svarbesnių darbų“, – komentavo meras Raimondas Januševičius nuogąstaudamas, kaip reikės įgyvendinti praktiškai ir pervardinti gatves, jei tokį sprendimą priims komisija.
Sąrašą pagrįsti
Kaip minėjome, desovietizacijos įstatymas įpareigoja savivaldą inventorizuoti įvairius komunizmą propaguojančius objektus – nuo monumentų iki gatvių pavadinimų. Pakalbintas Tarpinstitucinės desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas priminė, kad savivaldybės turėtų argumentuotai siūlyti simbolių ir ženklų, kurie siejami su sovietų okupacine atmintimi, sąrašą tarpinstitucinei komisijai arba pranešti, jei tokių objektų neturi, o ši nuspręs, ar konkretus objektas ar pavadinimas propaguoja sovietmetį.
„Kiekvienos savivaldybės pateiktas atvejis bus analizuojamas individualiai. Tai nereiškia, jeigu kažkurio sovietmečio veikėjo vardas kažkurios savivaldybės gatvės pavadinime propaguoja totalitarinį ar autoritarinį režimą, tai ir kitos savivaldybės turės atsisakyti tokio pavadinimo, – aiškino V. Karčiauskas pridurdamas, kad savivaldybės privalo atlikti demokratinę procedūrą, siūlymus panaikinti kokį gatvės pavadinimą ar memorialinį objektą aptarti su bendruomenėmis, juos pagrįsti, o ne tik atsiųsti komisijai sąrašiuką. – Čia svarbu ir viešumas. Bendruomenė sužinos, kad tiek L. Gira, tiek P. Cvirka kolaboravo su sovietų okupacine valdžia.“
Pasak V. Karčiausko, buvo gauta iš savivaldybių siūlymų dėl Taikos, Partizanų gatvių pakeitimo.
„Keisti tokie siūlymai, kai šiandien pasaulyje karai vyksta. Manau, kartais nereiktų persistengti. Buvo siūloma dėl J. Janonio gatvės pakeitimo, bet jis žuvo dar iki sovietinės revoliucijos Rusijoje, politiškai J. Janonis brendo kaip aušrininkas. Pergalės gatvės pavadinimas taip pat neturi totalitarinių režimų apraiškų, gatvės pavadinime nėra jokios nuorodos į ideologiją“, – keliomis komisijos padarytomis išvadomis pasidalino V. Karčiauskas. Pokalbio pabaigoje pašnekovas pridūrė, kad ne visais atvejais turime atsisakyti okupacijos ženklų, įstatyme numatyta galimybė įrengti paaiškinančias lenteles, pateikiančias objektyvią ir kritinę informaciją apie šio viešojo objekto ryšį su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis.
Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius tikino, kad dar vasarą vykdė S. Nėries gatvėje gyvenančių gyventojų apklausą dėl gatvės pavadinimo pakeitimo. Pasak seniūno, už S. Nėries gatvės pavadinimo pakeitimą pasisakė gal tik du gyventojai, prieš gatvės pavadinimo pakeitimą – 18 gyventojų.
„Pasisakydami prieš gatvės pavadinimo pakeitimą gyventojai sakė, kad jiems S. Nėris tiesiog neužkliūva, klausė, o ką ji blogo padarė, ji gražius eilėraščius rašė“, – sakė E. Belevičius.
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius patikino, kad kol kas tokio pobūdžio apklausa Šakiuose dar neatlikta, tačiau tai rengiamasi padaryti artimiausiu metu.
„Šiek tiek buvo ta apklausa primiršta. Jau anksčiau kalbėjau ir klausiau P. Cvirkos gatvės gyventojų nuomonės, tai žmonių atsakymas buvo toks – mums nereikia keisti jokio pavadinimo. Pagrindinis motyvas, kad gyventojams reiks vykti į Registrų centrą, tvarkyti popierius“, – sakė D. Jasevičius.
O štai lukšiečiai viešojoje internetinėje erdvėje siūlė įamžinti Tauro apygardos partizanų vado Aleksandro Grybino-Fausto atminimą, jo vardu pavadinti gatvę Lukšiuose. Kalbintas miestelio seniūnas Vytautas Andziulevičius tokiai minčiai pritarė ir pasiūlė, kad Aleksandro Grybino-Fausto gatvė galėtų būti greta bažnyčios esanti trumpa gatvelė.
„Manau, čia nėra mirtino būtinumo pateikti tas kelias gatves desovietizacijos komisijai. Tikrai yra krūvos svarbesnių darbų“, – komentavo meras Raimondas Januševičius nuogąstaudamas, kaip reikės įgyvendinti praktiškai ir pervardinti gatves, jei tokį sprendimą priims komisija.
Sąrašą pagrįsti
Kaip minėjome, desovietizacijos įstatymas įpareigoja savivaldą inventorizuoti įvairius komunizmą propaguojančius objektus – nuo monumentų iki gatvių pavadinimų. Pakalbintas Tarpinstitucinės desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas priminė, kad savivaldybės turėtų argumentuotai siūlyti simbolių ir ženklų, kurie siejami su sovietų okupacine atmintimi, sąrašą tarpinstitucinei komisijai arba pranešti, jei tokių objektų neturi, o ši nuspręs, ar konkretus objektas ar pavadinimas propaguoja sovietmetį.
„Kiekvienos savivaldybės pateiktas atvejis bus analizuojamas individualiai. Tai nereiškia, jeigu kažkurio sovietmečio veikėjo vardas kažkurios savivaldybės gatvės pavadinime propaguoja totalitarinį ar autoritarinį režimą, tai ir kitos savivaldybės turės atsisakyti tokio pavadinimo, – aiškino V. Karčiauskas pridurdamas, kad savivaldybės privalo atlikti demokratinę procedūrą, siūlymus panaikinti kokį gatvės pavadinimą ar memorialinį objektą aptarti su bendruomenėmis, juos pagrįsti, o ne tik atsiųsti komisijai sąrašiuką. – Čia svarbu ir viešumas. Bendruomenė sužinos, kad tiek L. Gira, tiek P. Cvirka kolaboravo su sovietų okupacine valdžia.“
Pasak V. Karčiausko, buvo gauta iš savivaldybių siūlymų dėl Taikos, Partizanų gatvių pakeitimo.
„Keisti tokie siūlymai, kai šiandien pasaulyje karai vyksta. Manau, kartais nereiktų persistengti. Buvo siūloma dėl J. Janonio gatvės pakeitimo, bet jis žuvo dar iki sovietinės revoliucijos Rusijoje, politiškai J. Janonis brendo kaip aušrininkas. Pergalės gatvės pavadinimas taip pat neturi totalitarinių režimų apraiškų, gatvės pavadinime nėra jokios nuorodos į ideologiją“, – keliomis komisijos padarytomis išvadomis pasidalino V. Karčiauskas. Pokalbio pabaigoje pašnekovas pridūrė, kad ne visais atvejais turime atsisakyti okupacijos ženklų, įstatyme numatyta galimybė įrengti paaiškinančias lenteles, pateikiančias objektyvią ir kritinę informaciją apie šio viešojo objekto ryšį su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis.
Diana iš Panovių:
